Sausio 29 – vasario 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas vasario 12-15 dienomis rinksis į trijų posėdžių neeilinę sesiją. Skubos tvarka planuojama svarstyti ūkininkams aktualius klausimus – žymėto dyzelino naudojimo tvarką ir akcizų lengvatas naftos dujoms. Taip pat, išspręsti Seimo nario R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą bei pateikti judėjimo apribojimų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Gyventojų pajamų mokesčio, Mokslo ir studijų, Bibliotekų įstatymų projektus.

Buvęs Žemės ūkio ministras, Seimo narys Vigilijus Jukna išstojo iš Darbo partijos ir informavo apie planus po šios kadencijos pasitraukti iš aktyvios politinės veiklos. Kol kas V. Jukna nepasitraukė iš Darbo partijos frakcijos ir einamų Kaimo reikalų komiteto nario pareigų.

Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai, įvertinę 2024 m. Europos Komisijos prioritetinių darbų programą, sutarė daugiausiai dėmesio skirti dvejoms Europos lygmeniu aktualioms temoms: kovai su neteisėtu migrantų gabenimu bei žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pasitelkimu, siekiant Europos Sąjungos strateginio savarankiškumo.

Vyriausybės naujienos

Ministrės Pirmininkės iniciatyva įvyko pirmasis partijų, institucijų, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų pasitarimas dėl ilgalaikių Lietuvos įsipareigojimų didinti gynybai skiriamą finansavimą. Modeliuojama, jog krašto apsaugos sistemos poreikiai ir jau prisiimti įsipareigojimai iki 2030 metų reikalaus kasmet sutelkti papildomus 0,7 proc. BVP siekiančius finansus (bent 560 mln. Eur kasmet), o vėliau – po 0,4 proc. BVP (daugiau nei 320 mln. Eur). Pasitarime bendrai sutarta, jog poreikis skirti bent 3 proc. šalies BVP gynybai yra pagrįstas, tačiau nuomonės kokiomis priemonėmis to reikėtų siekti – išsiskyrė. Pagrindinės svarstomos opcijos: skolinimasis (įskaitant gynybos obligacijų išleidimą), PVM atotrūkio mažinimas (kova su šešėliu, įvairių lengvatų atsisakymas), PVM didinimas (1 proc. padidinimas būtų vertas maždaug 300 mln. Eur) bei pelno ir gyventojų pajamų mokesčio peržiūrėjimas (įskaitant progresinius mokesčius). Vyriausybė šiuo metu rengia detalų ilgalaikių krašto apsaugos įsigijimų ir poreikių planą, o antrasis pasitarimas vyks kovo mėnesio pradžioje.

Vidaus reikalų viceministrės, atsakingos už migracijos politikos klausimus, pareigas nuo vasario 1 d. pradėjo eiti Agneta Ladek, kuri pastaruoju metu šioje ministerijoje buvo ministrės patarėja tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimais. Lig šiol migracijos politikos klausimus ministerijoje kuravęs viceministras Arnoldas Abramavičius prioritetinį dėmesį skirs regioninės politikos ir regionų stiprinimo darbotvarkei.

Silicio slėnyje atidarytas „InnoHub Lithuania“, kuris padės Lietuvos startuoliams ir inovatyviems verslams plėtoti visokeriopus bendradarbiavimo santykius su Jungtinių Amerikos Valstijų rinka. „InnoHub Lithuania“ prisijungs prie jau beveik dešimtmetį veikiančios „Nordic Innovation House“ bendruomenės ir Lietuvos įmonėms teiks konsultacijas, organizuos konferencijas, verslo misijas ir kt., prioritetą teikiant Lietuvos IT, lazerių ir biotechnologijų sektorių įmonėms.

Vidaus reikalų ministerija parengė 2024-2026 m. valstybės lygio civilinės saugos pratybų planą. Per trejus metus numatoma surengti 57 įvairaus lygmens pratybas, skirtas atremti hibridines, karines, branduolines, kibernetines, plataus masto incidentų ir visuomenės saugumo grėsmes. Pratybose dalyvaus ne tik valstybinės institucijos, bet bus kviečiamos ir nevyriausybinės organizacijos, verslai, gyventojai, tarptautinės organizacijos ir kt.

Rinkimų naujienos

Artūras Paulauskas apsisprendė nedalyvauti prezidento rinkimuose, o jo atstovaujama „Laisvė ir Teisingumas“ partija rinkimuose rems Igno Vėgėlės kandidatūrą.

Kitos naujienos

Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus konkursą, kuriame dalyvavo per 20 kandidatų, laimėjo Rita Sketerskienė. Nuo 2024 m. kovo 1 d. pareigas pradėsianti eiti R. Sketerskienė šiuo metu eina Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vedėjos pareigas.

Lietuvos banko valdybos nariai teigia, jog Lietuvos bankų rinka dar šiais metais turėtų pasipildyti naujais dalyviais. Keli Lenkijos bankai jau vykdo pro-aktyvius plėtros į Lietuvą veiksmus, o Vokietijos ir Taivano bankinio sektoriaus atstovai dar vertina potencialas plėtros galimybes.

Nuo vasario 1 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus pareigas pradėjo eiti Ričardas Valančiauskas, kuris pastaruosius keturis metus dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento direktoriumi.

Nuo vasario 2 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi tapo Egidijus Viskontas. Anksčiau E. Viskontas yra dirbęs Žemės ūkio viceministru, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir Tarybos nariu bei Vyriausioje rinkimų komisijoje.

„Transparency International“ atnaujintame 2023 m. Korupcijos suvokimo indekse Lietuva užėmė 34 vietą pasaulyje (iš 180 tirtų valstybių) ir 12 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. Situacijai ne vienerius metus išliekant beveik vienodame lygyje, Specialiųjų tyrimų tarnyba planuoja inicijuoti analizę, kuri nustatytų inovatyvių veiksmų taikymo prioritetus korupcijai rizikingiausiose srityse – viešuosiuose pirkimuose, sveikatos apsaugoje, savivaldoje, aplinkosaugoje ir energetikoje.