Gegužės 8 - 12 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Sekmadienį vykusius rinkimus į Seimą Anykščių – Panevėžio vienmandatėje apygardoje laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Antanas Baura. Jis antrajame rinkimų ture surinko 64,15 % balsų ir aplenkė 33,78 % balsų surinkusį žurnalistą Kristupą Krivicką, kuris buvo iškeltas Lietuvos centro partijos. Naujas Seimo narys prisiekė ketvirtadienį vykusio Seimo plenarinio posėdžio metu. Agronomo išsilavinimą turintis A. Baura Seime dirbs trečią kadenciją, į parlamentą jis buvo išrinktas 2000–2004 metų ir 2008–2012 metų kadencijas. A. Baura darbuosis Seimo Ekonomikos komitete. Sekmadienį taip pat vyko rinkimai į mero postus Jonavoje ir Šakių rajone. Jonavos meru tapo socialdemokratas Eugenijus Sabutis, o Šakių rajono meru išrinktas konservatorius Edgaras Pylipaitis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, „Delfi“ užsakymu, atliko gyventojų apklausą, kurioje domėtasi, už ką, šiuo metu, balsuotų gyventojai, prezidento rinkimuose. Daugiausia gyventojų palaikymo susilaukė dabartinis Premjeras Saulius Skvernelis, jį palaikytų beveik 20 % gyventojų. Po S. Skvernelio, rikiuojasi R. Karbauskis, I. Šimonytė, V. Blinkevičiūtė, G. Nausėda, V. Ušackas. Nemaža dalis tyrime dalyvavusių respondentų, teigė esą dar neapsisprendę dėl savo balsavimo. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. Oficialiai dar nei vienas kandidatas nėra pareiškęs, jog ketina siekti prezidento posto.

Teisėkūros naujienos

Seimas priėmė Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas, kuriomis įvedamos penkerių metų kadencijos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams. Nuo 2018 m. jie į darbą bus priimami tik viešo konkurso būdu. Tas pats asmuo, tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei galės vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, įmonės vadovas, kuris į šias pareigas buvo paskirtas neterminuotai ir iki šio įstatymo įsigaliojimo eis pareigas mažiau negu 5 metus, toliau galės eiti įmonės vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir šis laikas bus prilyginamas pirmajai kadencijai. Įmonės vadovas, vadovaujantis įmonei daugiau negu 5 metus, bet mažiau negu 10 metų, toliau galės eiti įmonės vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šis 5 metų laikotarpis bus prilyginamas antrajai jo kadencijai. Įmonės vadovas, vadovaujantis daugiau negu 10 metų, toliau galės eiti tos pačios įmonės vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pasibaigus šiam terminui, įmonės vadovas bus atšaukiamas iš pareigų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Seimas taip pat priėmė Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2018 m. įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų bendrovių ir jos dukterinių bendrovių vadovams. Tas pats asmuo tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei galės vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Seimas priėmė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įtvirtinti pareigą peržiūrėti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną 4 kartus per metus. Taip bus greičiau reaguojama į vaistinių preparatų kainų sumažėjimą referencinėse valstybėse ir atitinkamai perskaičiuojamos visų įrašytų į kainyną vaistinių preparatų kainos. Bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos apraše nustatyti privalomi gamintojo deklaruojamos kainos mažinimo reikalavimai taip pat bus taikomi 4 kartus per metus. Skaičiuojama, kad šie pakeitimai leistų per metus sutaupyti apie 2 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Seime priimtos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisos, kurios leis šiai institucijai gauti jos funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją ir taip sudarys prielaidas efektyvesnei jos veiklai. Priimtais pakeitimais numatyta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės, kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai turės teikti tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Kitos naujienos

Seimui nusprendus nepratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimo imtasi veiksmų paruošti kompensacijos mechanizmą nepasiturintiems gyventojams. Lengvatinis 9% PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui baigia galioti birželio 1 d. Seimas po svarstymo pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama sumažinti mažas pajamas gaunantiems gyventojams būsto šildymo išlaidų finansinę naštą panaikinus PVM lengvatą šildymui. Svarstomomis pataisomis siūloma nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą būtų kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, t. y. viršijanti ne 20 proc., o 15 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, papildomai biudžete reikėtų rasti 14,3 mln. eurų, o kompensacijas gautų iki 200 tūkst. asmenų. Tam, kad šis sprendimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Universitetų tinklo optimizavimo planui. Planuojamais pakeitimais numatoma, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po vieną plačios aprėpties universitetą. Lietuvoje liktų du technologijų universitetai: Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos veiktų Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabartinių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys, bei Lietuvos karo akademija. Kartu planuojama pertvarkyti studijų ir mokslo finansavimo tvarką, studijų kokybės vertinimą, didinti mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus. Ekspertų vertinimu, pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto neprašoma.