Lex Lietuva | Rugpjūčio 12 – 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Vasario 26 – kovo 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Justas Džiugelis suspendavo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir pasitraukė iš partijos frakcijos Seime. Sprendimas priimtas viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog J. Džiugelis už parlamentinei veiklai skirtas lėšas kelerius metus pirko konsultacijas iš su azartiniais lošimais susijusio verslo konsultanto. Seimo nario veiklos tyrimo ėmėsi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, o Seimo Antikorupcijos komisija papildomai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir sudarė atskirą laikinąją tyrimo grupę, siekiant įvertinti galimą Seimo nario interesų konfliktą ir nedeklaruotą lobistinę veiklą. Prasidėjus Seimo pavasario sesijai bus paskirtas naujas SRDK pirmininkas.

Vytautas Mitalas, kartu su kitais 28 Seimo nariais, registravo projektą, kuris įgalintų fizinius ir juridinius asmenis per Valstybinę mokesčių inspekciją paskirti savanorišką vienkartinę arba kasmėnesinę paramą nacionalinio saugumo ir gynybos finansavimo tikslais. Seimo narys Eugenijus Gentvilas papildomai siūlo lengvatą, jog gyventojo savanoriškai pervesta parama Lietuvos kariuomenei arba Lietuvos šaulių sąjungai būtų išskaičiuojama iš apmokestinamųjų pajamų.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerija parengė 2025-2027 m. alkoholio ir tabako produktų akcizų tarifų didinimo plano projektą.  Alkoholio akcizų politikoje bus toliau siekiama mažinti disbalansą tarp skirtingo alkoholinių gėrimų rūšių apmokestinimo, artėjant link 1 laipsnio apmokestinimo politikos. Skaičiuojama, jog dėl akcizų pokyčių alaus skardinė kitais metais brangtų maždaug 3 centais, vyno butelis – iki 9 centų, o pusė litro stipriojo gėrimo – apie 26 centus. Tabako kontrolės politikoje siekiama sumažinti bendrą tabako produktų įperkamumą ir papildomai atsverti išryškėjusias tendencijas, jog vietoj tradicinių cigarečių asmenys renkasi kitus tabako gaminius. Prognozuojama, kad kitais metais cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų pakelis turėtų pabrangti maždaug 21 centu, o e-cigarečių atveju – 2 ml skystis brangs 19 centų (akcizas didės po 30 proc. kasmet). Skaičiuojama, jog dėl padidėjusių akcizų tarifų alkoholiui ir tabakui į valstybės biudžetą per trejus metus bus papildomai surinkti 126,7 mln. Eur pajamų.

Finansų ministerija, kartu su Lietuvos banku, parengė įstatymo projektą, pagal kurį nuo 2025 m. gegužės 1 d. virš 50 mln. Eur būsto paskolų portfelį turintys kredito davėjai bus įpareigoti vartotojams pateikti ne tik įprastą būsto paskolos su kintamosiomis palūkanomis pasiūlymą, bet ir bent 5 metų trukmei apskaičiuotą fiksuotųjų palūkanų normos alternatyvą.

Lietuvoje naujai statomuose visuomeninės paskirties pastatuose (kuriuose vienu metu gali būti daugiau nei 100 žmonių) ir didesniuose nei 5 aukštų daugiabučiuose bus privaloma įrengti slėptuves. Kartu buvo atnaujinti bei standartizuoti įvairūs kokybiniai ir higienos reikalavimai taikomi slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pakeitimai priimti pagal Kauno technologijos mokslininkų parengtą analizę, įvertinus Suomijos ir Švedijos patirtį.

Rinkimų naujienos

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, vadovaujama Seimo nario Mindaugo Puidoko, Žemaičių partija, vadovaujama Irenos Stražinskaitės-Glinskienės, ir kandidatas į Prezidentus Valdas Tutkus bei jo komandos nariai pasirašė ilgalaikio politinio bendradarbiavimo sutartį. Bendradarbiavimo pagrindas grindžiamas šūkiu „Dievui, Tėvynei, Šeimai“ bei lūkesčiais bendromis jėgomis dalyvauti Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose, suvienijant tradicines vertybes, regioninę politiką ir etnines tradicijas puoselėjančias politines jėgas ir visuomenes veikėjus.

Kitos naujienos

Lenkijos ūkininkai nuo šiandienos minimaliai užblokavo dalį Lietuvos-Lenkijos pasienio ir pradėjo tikrinti vykstantį krovininį transportą, siekdami išsiaiškinti ar nevykdomas ukrainietiškų, rusiškų ir baltarusiškų grūdų re-eksportas tarp Lietuvos ir Lenkijos. 18 Seimo narių, reaguodami į situaciją, užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. uždrausti į Lietuvą importuoti ar įvežti rusiškos ar baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus. Tuo pat metu, Žemės ūkio ministras K. Navickas bei Seimo Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetai institucinėmis bei komunikacinėmis priemonėmis siekia išspręsti susidariusią situaciją. Tuo tarpu kiti politikai atkreipė dėmesį, jog Lietuvos pasienio blokada iš Lenkijos pusės gali pažeisti Europos Sąjungos laisvą prekių ir žmonių judėjimo principą bei didina grėsmę Suvalkų koridoriaus saugumui.

Konkurencijos taryba Seimo Ekonomikos komitetui išsiuntė raštą, kuriame pateikti siūlymai dėl poreikio reformuoti transportų priemonių techninės apžiūros sistemą. Taryba siūlo esamą reglamentavimą perkelti į įstatymo lygmenį, atsisakant Lietuvos teritorijos skaidymo į 10 zonų, neribojant techninės apžiūros teikiančių įmonių skaičiaus arba jas atrenkant konkurso būdu bei numatant paslaugos kokybės užtikrinimo saugiklius.

Prezidentas G. Nausėda teigia palaikantis idėją Lietuvoje įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją, kuri tirtų su biurokratiniais iššūkiais susiduriančių fizinių ir juridinių asmenų skundus.

BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kurie būtų skirti krašto apsaugai, 31,5 proc. gyventojų mano, kad didesnius mokesčius šiam tikslui turėtų sumokėti verslas, o 36 proc. – apskritai nepritaria gynybos finansavimo didinimui.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!