Lex Lietuva | Vasario 26 – kovo 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Kovo 4 – 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas sekmadienį pradės priešpaskutinę šios kadencijos sesiją, per kurią numatoma surengti 54 posėdžius. Taip pat, jau yra registruotas bendras Prezidento, Vyriausybės, Seimo komitetų ir frakcijų Seimo pavasario sesijos darbų programos projektas. Projekte 430 teisės aktų projektų paketų iš kurių 147 (arba 34 proc.) yra dar neregistruotos iniciatyvos. Prezidentas pateikė 7 iniciatyvas, Vyriausybė – 89, o Seimo nariai ir frakcijos – 228 teisėkūros pasiūlymus. Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, jog sesija vyks neslopstančių įtampų regione ir pasaulyje fone, todėl didžiausias dėmesys bus skiriamas nacionaliniam, ekonominiam ir socialiniam saugumui valstybėje užtikrinti.

Prezidentas G. Nausėda Seimo valdybai pristatė savo Seimo pavasario sesijos prioritetus. Prezidentas akcentavo nepriimtą mokesčių reformą ir neišspręstą ilgalaikio kelių finansavimo tvarumo klausimą. Taip pat, Seimui siūlo neatidėlioti gynybos finansavimo klausimų sprendimo ir stiprinti priešiškų režimų piliečių atvykimo į Lietuvą kontrolę. Prezidentas pavasario sesijos metu Seimui siūlys įvesti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį už vaiką, sustiprinti pensijų indeksavimo mechanizmą bei sugriežtinti baudžiamojo kodekso nuostatas už nusikaltimus prieš valstybę

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė ir Finansų ministerija atskleidė planuojamas teisėkūros iniciatyvas, siekiant kontroliuoti azartinius lošimus ir mažinti probleminį lošimą. Jau Seime užregistruoti lošimų reklamos draudimo, amžiaus didinimo iki 21 metų ir baudžiamosios atsakomybės įvedimo už nelegalių lošimų organizavimą projektai. Šiuo metu papildomai rengiama: atsakingo lošimų gairių perkėlimas į įstatymo lygmenį, baudų didinimas azartinių lošimų bendrovėms už prievolių nevykdymą, būtų sertifikuotos ir standartizuotos lošimų bendrovių finansų apskaitos sistemos, o Lošimų priežiūros tarnybai būtų priskirtos lošimų prevencijos vykdymo pareigos. Kiti galimi valdančiosios koalicijos siūlymai: sukurti lošimų sumas kontroliuojančią „lošėjo kortelę“, įvesti azartinių lošimų svetainių „baltąjį sąrašą“, įteisinti „slaptą lošėją“, neleisti lošti žmonėms turintiems neišmokėtų vartojimo kreditų, progresyviau apmokestinti nuotolines lošimų bendroves, reguliuoti kompiuterinius žaidimus, kuriuose galima laimėti pinigų. Seimo nariai taip pat jau teikia įvairius pasiūlymus – pavyzdžiui registruotas siūlymas, jog azartinių lošimų reklamos užsakovai 50 proc. reklamos biudžeto skirtų socialinei prevencinei reklamai, vieno mėnesio laimėjimų ar pralaimėjimų suma negalėtų viršyti 100 tūkst. Eurų ir kt.

Vyriausybės naujienos

Daliai Vyriausybės narių viešojoje erdvėje suabejojus Lenkijos teisiniais apribojimais vykdyti kolektyvinę gynybą agresijos atveju, Lenkijos prezidentas A. Duda ir premjeras D. Tuskas viešai ir asmeniškai Lietuvos vadovus patikino, jog Lenkija yra pasirengusi ginti Lietuvą.

Vidaus reikalų ministerija registravo siūlymą mažinti užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje kvotas ir leisti dirbti tik tiems, kurie turi leidimus gyventi šalyje (atsisakant leidimo dirbti galimybės su Šengeno viza). Taip pat, darbdaviui atsirastų pareiga įdarbinti užsienietį visą darbo laiko ir reiktų teikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį. Užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas 3 darbdavius bei leidimą gyventi gautų ar išlaikytų tik pateikus mokesčių deklaracijas.

Premjerė I. Šimonytė užsiminė, jog dalis esamų mokestinių lengvatų galėtų būti panaikintos, siekiant papildomas pajamas nukreipti į gynybos biudžetą.

Kitos naujienos

Švedija oficialiai tapo pilnateise NATO nare.

Lietuvos žvalgybos institucijos pristatė kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą. Rusija pamažu plečia ilgalaikei konfrontacijai su NATO reikalingus karinius pajėgumus. Rusija deda daug pastangų, kad apeitų tarptautines sankcijas – kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės taip pat organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją. Verslo santykių turėjimas su Lietuvai priešiškomis valstybėmis potencialiai kelia didelę riziką dėl nepriklausomumo ribojimo galimybių ar turto nacionalizavimo. Keletas prorusiškų visuomenės veikėjų Lietuvoje nesėkmingai siekia kurti prorusiškas politines jėgas. Baltarusijos žvalgyba vykdo intensyvią žvalgybinę veiklą prieš baltarusių diasporą Lietuvoje. Kinija aktyviau pradėjo domėtis Lietuvos vidaus politikos dinamika. Intensyvėja informacinės atakos prieš Lietuvą bei kaimynines valstybes.

Konstitucinis teismas konstatavo, jog pensijų fondų dalyviams nesudaryta teisinė galimybė dėl svarbių priežasčių nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime – prieštarauja Konstitucijos 23 str. nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė žada inicijuoti atitinkamas kaupimo nutraukimo nesulaukus pensijinio amžiaus pataisas.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.