Lex Lietuva | Kovo 18 – 22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 15 – 19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Įvyko trečiasis politinių, institucinių, socialinių ir ekonominių partnerių pasitarimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo. Finansų ministerija rengia naują specialaus gynybos fondo steigimo įstatymą, kurio apimtyje bus akumuliuojamos tikslinių papildomų mokesčių lėšos. Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu atnaujino planuojamų gynybos pirkimų eiliškumo nuoseklumą, siekiant išvengti staigaus lėšų piko poreikio. Kol kas daugiausiai vieningo sutarimo yra dėl pelno mokesčių didinimo. Taip pat į diskusijas įtraukta anksčiau nesvarstyta alternatyva – spartesnis trimečio tabako ir alkoholio akcizų plano didinimas.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė pradeda mėnesio trukmės atostogas, kurias skirs Prezidento rinkimų kampanijos vykdymui.

Krašto apsaugos ministerijos parengė ir derinimui pateikė 10 įstatymų projektų paketą, perkeliančių TIS 2 direktyvą, kuria bene 3 tūkst. šalyje veikiančių ūkio subjektų bus nustatyti nauji privalomų kibernetinio saugumo standartų laikymosi reikalavimai.

Vyriausybė Prezidentui siūlo nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuolatiniu Lietuvos atstovu Europos Sąjungoje (ES) paskirti Nerijų Aleksiejūną, kuris šiuo metu yra Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, anksčiau yra ėjęs įvairias pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, Europos Komisijoje, buvo prezidentės D. Grybauskaitės patarėju. N. Aleksiejūnas pakeis 2 metus šias pareigas einantį ambasadorių Arnoldą Pranckevičių, kurio maksimali kadencijos trukmė būtų pasibaigusi 2027-ųjų 1-ąjį pusmetį, kuomet Lietuva pradės pirmininkavimą ES.

Seimo naujienos

Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi papildomi atskaitomybės, nepriekaištingos reputacijos, informacijos keitimosi, sandorių, piniginių operacijų tikrinimo ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo reikalavimai finansų, lošimų, kriptovaliutų, mokesčių konsultantų, nekilnojamo turto agentų, apskaitos verslo įmonėms.

Seimas atmetė teisėkūros iniciatyvą, pagal kurią elektroninėmis cigaretėmis ir jų skysčiais būtų leidžiama prekiauti tik vaistinėse ir tik su gydytojo receptu.

Seimo narė Laima Mogenienė dėl išsiskyrusių požiūrių pasitraukė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos ir jos frakcijos Seime bei prisijungė prie Mišrios Seimo narių grupės.

Seimo narė M. Ošmianskienė pasitraukė iš Seimo Ateities komiteto (lieka 18 narių) ir toliau liks dirbti Socialinių reikalų ir darbo bei Europos reikalų komitetuose.

Kitos naujienos

Viešojo maitinimo sektoriaus atstovai prie Vyriausybės surengė protesto akciją, siekdami atkreipti dėmesį į nuo š.m. pradžios panaikintos 9 proc. PVM lengvatos sukeltas neigiamas pasekmes. Reaguodami į protestą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai registravo siūlymą sugrąžinti PVM lengvata iki 2027 m. pab.

Gegužės 1 d. įvyks naujos partijos „KArtu. Kairiųjų aljansas“ steigiamasis suvažiavimas. Partijos ideologija grindžiama naujosios kairės, neo-marksistinėmis idėjomis. Partijos pirmininkė yra socialinių mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, kiti būsimos partijos nariai-iniciatoriai – įvairiose kairiosios pakraipos organizacijose, institucijose veikiantys akademikai ir aktyvistai. Partija sieks stiprinti šalies ūkio kooperatyvizaciją ir žemos pridėtinės vertės darbų skaitmenizaciją bei robotizaciją. Taip pat, didins darbuotojų teisių apsaugą, trumpins darbo savaitę, pasisakys už progresinius mokesčius, puoselės darnią ir ekologiniais principais grįsta ekonominę santvarką, žemės ūkį, tvarų naudojimą bei augalinę mitybą. Plėtos įvairių prekių ir paslaugų teikimą per valstybę, prioretizuos kultūros, švietimo, sveikatos bei gynybos sektorius, reguliuos būsto rinką, gins žmogaus (ypač mažumų) teises, sieks skurdo panaikinimo ir egalitarinės visuomenės realizavimo.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis – 45 proc. asmenų yra nelinkę pirkti Lietuvoje parduodamus maisto produktus ir kitas prekes iš verslų, kurie iki šiol veikia Rusijoje, o 41 proc. – ir toliau pirktų.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!