Gegužės 15 - 19 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Kitą savaitę vėl vyks Seimo plenariniai posėdžiai. Antradienį numatoma svarstyti Trišalėje taryboje derintus Darbo kodekso projektus ir juos lydinčius teisės aktų projektus. Ketvirtadienį numatoma svarstyti daug diskusijų sukėlusį Alkoholio kontrolės įstatymo paketą.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerijos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius, valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4,5 % daugiau pajamų nei planuota ir 12,4 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Buvo planuojama surinkti 2,459 mlrd. eurų, tačiau surinkta 2,570 mlrd. eurų. Vien tik valstybės biudžeto pajamų planas per keturis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 102,1 %. Planuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 1,993 mlrd. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2,036 mlrd. eurų – 42,7 mln. eurų daugiau nei planuota ir 230,1 mln. eurų (12,7 %) daugiau nei 2016 m. sausį – balandį. Beveik visų mokesčių grupių surinkimas viršijo prognozes. Nepavyko įvykdyti tik Pelno mokesčio plano. 9 mln. eurų.

Vyriausybė per artimiausius kelis metus „iš šėšėlio ištraukti“ planuoja beveik 800 mln. eurų. To siekiama diegiant daugiau informacinių technologijų apskaitoje, didinat atlyginimus, raginant mokėti mokesčius. Planuojama, jog jau rudenį galėtų startuoti „čekių loterija“, ketinama per artimiausią mėnesį laiškais informuoti asmenis dirbančius už mažesnį nei minimalus atlyginimas, su duomenimis apie jų sukauptą senatvės pensija. Įtariama, kad nemaža dalis tokių asmenų, dalį savo atlyginimo gauna vokelyje, todėl svarbu juos informuoti apie tai, ką jie praranda taip elgiantis.

Kitos naujienos

Šį ketvirtadienį pasibaigė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigauso kadencija, tačiau pirmininkas eis šias pareigas iki tol, kol bus suformuota nauja VRK. Kada galėtų būti suformuota nauja komisijos sudėtis nėra aišku, nes Seime vis dar nėra rastas sutarimas dėl naujos VRK formavimo tvarkos. Tikimasi, kad birželį gali atsirasti nauji kandidatai į šią komisiją. Seime, šiam klausimui spręsti, buvo sudaryta speciali darbo grupė iš visų frakcijų atstovų, tačiau per pastarąsias dvi savaites grupė ne tik neparengė pasiūlymų, bet ir nebuvo susirinkusi.

VšĮ Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT) turi naują vadovą – Darių Vedricką. Anksčiau D. Vedrickas dirbo Ūkio ministerijoje viešųjų pirkimų politikos formavimo srityje. Jis buvo atsakingas už viešųjų pirkimų srities teisės aktų projektų rengimą, CPO LT veiklos koordinavimą, strateginių dokumentų rengimą, gerosios praktikos viešųjų pirkimų srityje analizę. Naujasis CPO LT vadovas buvo renkamas Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius pažeidimus ir Ūkio ministrui atleidus ankstesnį vadovą Rolandą Černiauską. D. Vedrickas daugiausia dėmesio planuoja skirti kokybinei CPO LT elektroninio katalogo plėtrai, viešųjų pirkimų procesų efektyvinimui.

Vyriausybė planuoja teikti Seimui Valstybės ir savivaldybių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pakeisti valstybės ir savivaldybės įmonių mokamų pelno įmokų teisinį reguliavimą ir padidinti šių įmonių turto generuojamą grąžą. Numatoma, kad įmonės pelno įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą sudarys nuo 85 % pelno, jei nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 % nuosavo kapitalo grąžos ir iki 60 % pelno, jei nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 15 %. Atsižvelgiant į įmonės įsipareigojimus įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą, taip pat įvertinusi įmonės įsiskolinimo lygį, Vyriausybė ar savivaldybės taryba galės nustatyti atitinkamai mažesnę įmonės pelno įmoką. Šie pakeitimai iniciuojami atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas ir siekį suvienodinti valstybės valdomų įmonių sprendimus, tam, kad įmonės neturėtų konkurencinio pranašumo dėl savo valdymo formos.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) baigė savo kasmetinę misiją, po kurios pristatė savo įžvalgas dėl Lietuvos ekonomikos ir pateikė rekomendacijas. Lietuvos ekonomikos augimo prognozė optimistiška, prognozuojamas stabilus ūkio augimas, viešųjų finansų būklė ir fiskalinis balansas gerėja. Vis dėlto, Lietuvoje vis dar nedidėja darbo produktyvumas, reikalinga nedelsiant atlikti švietimo sistemos reformą, struktūrinę darbo santykių reformą, gerinti valstybės įmonių valdymą bei skatinti inovacijas.