Gegužės 20 – 24 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė parengė pirminę Valstybės gynybos fondo koncepciją, kuri 2025 m. sugeneruotų papildomą 300 mln. Eur finansavimą krašto apsaugai, o 2026-2027 m. po 430 mln. Eur kasmet, siekiant 3 proc. BVP gynybai tikslo. Vyriausybė siūlo bankų solidarumo įnašo mokestį pratęsti 1 metams. Taip pat, 1 proc. p. padidinti pelno mokestį (atitinkamai iki 16 proc. ir 6 proc. mažų įmonių atveju). Pelno mokesčio dalyje – taip pat siūloma atsisakyti specialių mokestinių lengvatinių režimų draudimo ir sveikatos sektoriams, o įmonėms už įsigytus (ar nuomojamus) automobilius leisti atskaityti atitinkamą lėšų dalį priklausančią nuo automobilio taršos lygio. Verslo liudijimu atveju – fiksuotu savivaldybės nustatytu leidimo tarifu galės būti apmokestinamos tik pajamos iki 20 tūkst. Eur (šiuo metu 45 tūkst. Eur riba). Alkoholio ir tabako atveju – dar labiau didinamas anksčiau viešai derintas trimetis akcizų planas. Iškastinio kuro (įskaitant degalų) atveju – ankstinami ir iš 2027 m. į 2025 m. perkeliami turėję įsigalioti CO2 dedamųjų dydžiai. Gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, įvedamas papildomas 50 Eur / 1000 litrų mokestis. Civilinei saugai finansuoti bus paimami po 25 mln. Eur kasmet iš savivaldybėms skiriamos GPM dalies, taip pat numatyta galimybė leisti iki 2 proc. pelningumo siekiančias „gynybos obligacijas“. Siūlomi mokestiniai pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. pradžios. Dar yra rengiamas kitas „Saugumo įnašo įstatymas“, kuris nuo 2025 m. liepos 1 d. draudimo sektoriaus sutartims taikytų 10 proc. tarifą, darant išimtis gyvybės ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartims.

Visos parlamentinės partijos iš esmės palaiko Valstybės gynybos fondo koncepciją. Daugiausiai partijos sutaria dėl bankų solidarumo mokesčio ir pelno mokesčio didinimo, tačiau kitų paketo dalių atveju – nuomonės nevienodos ir bus siūlomos korekcijos. Verslo atstovai atkreipia dėmesį, jog dalis pasiūlymų yra nauji ir nederinti, o jų įvairovė ir platus spektras – užtęs diskusijas. Tuo tarpu, premjerė I. Šimonytė teigia, jog bet kurio siūlymo atmetimo ar korekcijų atveju – turės būti pasiūlyta lygiavertė alternatyva bei neatmeta galimybės pasiūlyti papildomų gynybos finansavimo šaltinių iš Vyriausybės pusės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko įmonių apklausą apie verslo priežiūros institucijų veiklą 2023 m. – 54 proc. verslo atstovų jų veiklą vertina gerai arba labai gerai. Taip pat, fiksuojama, kad bendras įmonių patikrinimų skaičius mažėja, o 89 proc. patikrinimų buvo planiniai. Tuo tarpu, 34,5 proc. patikrinimų metu nustatyti pažeidimai, bet 75 proc. įmonių teigimu – jos buvo aiškiai informuojamos apie pažeidimus ir jų ištaisymo reikalavimus. Įmonės siūlo priežiūros institucijoms rengti reikalavimus išaiškinančias gaires, turėti susistemintą informaciją vienoje vietoje, informaciją aktualizuoti konkretiems įmonių atvejams ir užtikrinti nuolatinį informacijos atnaujinimą. Taip pat, įmonės kelia lūkestį, jog institucijų priežiūra turi būti kaip pagalbos įrankis tobulinant veiklą, o ne bausmės instrumentas.

Seimo naujienos

Lietuvos socialdemokratų partija Seimui siūlo priimti rezoliuciją, kuria būtų įsipareigota valstybės lygmeniu ir kompleksinėmis priemonėmis spręsti psichologinio smurto, mobingo ir priekabiavimo problemas darbo vietose.

Kitos naujienos

Išankstiniame 2-ajame Prezidento rinkimų ture balsavo 7 proc. rinkėjų (apie 166 tūkst. asmenų). Tai yra 14 tūkst. arba 1 proc. p. mažesnis aktyvumas nei 1-ojo turo metu.

Turto banko vadovo konkursą laimėjo Gintaras Makšimas, kuris pastaruoju metu vadovavo VšĮ „Valdymo koordinavimo centras“ analizės skyriui bei yra sukaupęs įvairios patirties įmonių, konkurencijos ir nekilnojamojo turto teisėje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu perrinktas Vidmantas Janulevičius, kuris 3 balsų persvara (102 prieš 99) įveikė konfederacijos ex-prezidentą Robertą Dargį.