Lex Lietuva | Rugpjūčio 23 - 27 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 8 – 13 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Prezidentūros naujienos

Prezidento Gitano Nausėdos antroji inauguracija penktadienį įvyko Seime. Po priesaikos prezidentas G. Nausėda sakė kalbą, kurioje išvardijo didžiausius iššūkius ir planuojamus darbus. Prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda.

Prezidento vyriausiojo patarėjo aplinkos ir infrastruktūros klausimais pareigas nuo liepos 15 dienos pradės eiti Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba. Jis pakeis Jareką Niewierowiczių, kuris prezidentui patarinėjo nuo 2019 metų, o dabar dirbs Ukrainos branduolinės energetikos kompanijos „Energoatom“ nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu. R. Dilba Susisiekimo ministerijoje dirbo nuo 2021 metų. 2007–2018 metais jis užėmė įvairias vadovaujamas pareigas Finansų ministerijoje, o nuo 2018-ųjų dirbo kancleriu Energetikos ministerijoje.

Seimo naujienos

Prie Lietuvos regionų partijos frakcijos Seime prisijungė buvęs Darbo partijos (DP) pirmininkas Andrius Mazuronis bei parlamentaras Valentinas Bukauskas. A. Mazuronis iš DP pirmininko pareigų ir iš partijos pasitraukė patyrus nesėkmę prezidento ir EP rinkimuose. V. Bukauskas laikinai ėjo DP pirmininko pareigas, tačiau liepos pradžioje V. Uspaskichui atkūrus narystę partijoje, jis ir tapo laikinuoju pirmininku. DP svarstė galimybę jungtis su Regionų partija, bet liepos pradžioje persigalvojo.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė pritarė 2026–2040 metų nacionalinės skaitmeninės plėtros darbotvarkės parengimui bei įgyvendinimui. Ją atlikti ir koordinuoti turi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Darbotvarkėje turi būti apibrėžtos šalies kryptys, tikslai, uždaviniai ir jų vertinimo rodikliai skaitmeninės plėtros srityje, ja numatoma įgyvendinti ES teisės aktus ir kitus tarptautinius įsipareigojimus. Darbotvarkę ministerija turėtų parengti ir pateikti Vyriausybei iki 2025 metų lapkričio 30 dienos.

Reaguodama į Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitą Rusijoje, Lietuva mažins politinį atstovavimą šioje šalyje rengiamuose susitikimuose. Vengrija nuo liepos pusmečiui perėmė pirmininkavimą ES. Budapešte jau vyko neformali už konkurencingumą atsakingų ministrų taryba, tačiau joje Lietuvai ir didesnei daliai kitų ES šalių atstovavo žemesnio rango pareigūnai. Per pusmetį Vengrijoje turėtų įvykti ir Europos Vadovų Tarybos posėdis, tačiau dar neaišku, ar Lietuvos prezidentas boikotuos šį renginį. Pasipiktinimą V. Orbanas sukėlė, kai pirmąją pirmininkavimo dieną jis išvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito, tačiau jau po kelių dienų nuskrido ir į Maskvą susitikti su V. Putinu. Dvišaliu pagrindu surengtą vizitą į Rusiją ir V. Orbanas, ir V. Putinas klaidingai vaizdavo kaip vykstantį po ES vėliava.

Kitos naujienos

Per metus, palyginti su 2023m. Lietuvos eksportas sumažėjo 5,5%, o importas – 8,5%, praneša Valstybės duomenų agentūra. Eksporto sumažėjimui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję javų, antžeminio transporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrenginių pardavimai į užsienio šalis. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus padidėjo 3,7%. Vien 2024 m. gegužę prekių iš Lietuvos buvo eksportuota už 3,2 mlrd. Eur, o importuota už 3,5 mlrd. Eur. Šių metų sausio–gegužės mėnesiais Lietuva daugiausiai eksportavo į Latviją (10,6%), Lenkiją (9,8%), Vokietiją (8,1%), o importavo iš Lenkijos (14,2%), Vokietijos (12,4%), Latvijos (8,1%). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų, pramonės dirbinių, paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų.

Lietuva šiais metais užėmė pirmąją vietą EBPO paskelbtame produktų rinkos reguliavimo indekse. Jis atspindi šalies gebėjimą kurti konkurenciją skatinantį reguliavimą, padeda tarp šalių palyginti įvairių procedūrų, tokių kaip licencijų išdavimas, įmonės įsteigimas, greitį ir sukeliamą administracinę naštą. Labiausiai supaprastintomis ir orientuotomis į ekonomikos augimą pripažintos Lietuvos, Švedijos ir Airijos rinkos reguliavimo sąlygos. Estai šiemet iš 12-tos vietos pakilo į 6 vietą, o latviai iš 11-tos nukrito į 14-ąją. Nuo 2018-ųjų Lietuva didžiausią pažangą padarė valstybės valdomų įmonių srityje – šalis pakilo iš 33-čios vietos į 9-tą vietą. Tarp EBPO valstybių Lietuva geriausiai įvertinta ir licencijų ir leidimų (1 vieta), administracinės ir reguliavimo naštos (5 vieta) ir verslo įsteigimo patogumo ir greičio aspektu (5 vieta).


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!