Rugsėjo 9 – 13 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku paskirtas Mindaugas Skritulskas. Šias pareigas jis perims iš konservatorių partijos kolegos K. Starkevičiaus, kuris po tapimo Žemės ūkio ministru komitete lieka paprasto nario teisėmis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku paskirtas Emanuelis Zingeris. Šiam komitetui jis jau yra vadovavęs 2008-2012 m. kadencijoje, o pareigas perima iš Žygimanto Pavilionio, kuris šiuo metu eina Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas.

Šią vasarą įkurto Seimo Ekonomikos komiteto Turizmo pakomitečio pirmininku išrinktas Lukas Savickas.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministerijos atnaujintame Ekonominės raidos scenarijuje – dar optimistiškesnės Lietuvos augimo trajektorijos. Realus BVP šiais metais augs 2,3 proc. (+0,2 proc. p. lyginant su birželio mėn. prognozėmis), o 2025 m. BVP augs 2,9 proc. Vidutinė metinė infliacija 2024 m. turėtų siekti 1 proc. (vėliau – apie 2,5 proc.). Pagrindiniai BVP augimo varikliai – atsigaunanti išorės rinkų paklausa bei augantis vidaus vartojimas, kurį skatina spartus VDU augimas – 2024 m. VDU didėjo 10,1 proc., o 2025 m. turėtų augti apie 7,6 proc. Remiantis šiomis atnaujintomis projekcijomis bus formuojamas kitų metų valstybės biudžeto projektas.

Rinkimų naujienos

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio mėn. atliktos apklausos duomenimis – balsuoti Seimo rinkimuose žada 50 proc. piliečių, 42 proc. – teigia nebalsuosiantys, o 8 proc. – dar neapsisprendė. Balsuoti labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. asmenys, turintieji aukštąjį išsilavinimą, disponuojantys vidutinėmis pajamomis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmoji iš partijų suformavo ir viešai paskelbė jų partijos siūlomus kandidatus į ministrus.

Kitos naujienos

Atidėtas oficialus eurokomisarų portfelių paskelbimas – Europos Parlamentas su nauju kabinetu turėtų būti supažindintas rugsėjo 17 d. (antradienį). Neoficialiomis žiniomis – A. Kubilių planuojama siūlyti Europos Parlamentui skirti į naujai įkurtą saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso komisaro pareigybę. Nors bendrosios ES kompetencijos ir supranacionaliniai įgaliojimai šiose temose yra menki, tačiau šios sritys dėl besitęsiančio karo Ukrainoje nuolat aktualizuojasi ir yra perspektyvios gilesnės ES integracijos prasme, ypač rytiniams ES regionams.

Prezidento komandoje pasikeitė trys patarėjai. Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėją Vilmą Bačkiūtę pakeitė švietimo ekspertė, istorikė, sociologė dr. Jūratė Litvinaitė. Užsienio politikos grupėje – vietoj Sigito Mitkaus ir Linos Gubrevičiūtės pareigas eiti pradėjo ilgamečiai Prezidentūros darbuotojai, diplomatai Donatas Augulis ir Dainius Žikevičius.

Konkursą laimėjo ir Statybos sektoriaus vystymo agentūrai vadovaus Povilas Poderskis, kuris anksčiau yra dirbęs Vilniaus mero patarėju ir savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo bendrovės „Nord Security“ vykdomasis direktorius ir veikė Lietuvos verslo angelų asociacijoje (LITBAN).

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen dar 2023 m. įgaliojo buvusį Europos Centrinio banko vadovą, Italijos ex-premjerą Mario Draghi parengti ambicingą ataskaitą, skirtą visos ES konkurencingumo didinimui. Šią savaitę paviešintame plane teigiama, kad ES praranda konkurencingumą prieš JAV ir Kiniją (ypač inovacijų srityje), trūksta investicijų į švarią energiją, skaitmenines technologijas ir gynybą bei bendros ES viešųjų pirkimų sistemos. Kritikuojama silpna ES prekybos politika ir egzistuojantys vidaus rinkos barjerai, priklausomybė nuo išorinių tiekimo grandinių, neveiksminga reakcija į globalias grėsmes. Tą taip pat lemia ir ES biurokratizacija bei esminiai vidaus valdysenos mechanizmai (įskaitant veto teisę). Daugiausiai aktyvių diskusijų sukėlė M. Draghi siūlymas išplėsti bendras ES skolinimosi galimybes (t.y. de facto padidinti bendrą ES biudžetą). Siūlymas grindžiamas rizika, jog apie šeštadalį kitos ES Daugiametės finansinės programos 2028-2034 m. išlaidų sudarytų vien tik skolos aptarnavimo kaštai už Covid-19 pandemijos išplatintas obligacijų emisijas, finansuojant 750 mlrd. Eur „Next Generation EU“ planą. Ambicingu M. Draghi skaičiavimu – ES, norėdama atgauti globalų konkurencinį pranašumą ir nusilpusią įtaką, kasmet turėtų papildomai mobilizuoti apie 800 mlrd. Eur viešų ir privačių investicijų.