Gegužės 29 - birželio 2 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Specialioji Seimo Apkaltos komisija priėmė sprendimą siūlyti pradėti parlamentinę apkaltos procedūrą socialdemokratui Mindaugui Basčiui. Komisijos išvadose teigiama, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Apkalta inicijuota dėl VSD nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Kitą savaitę dėl šios išvados balsuos Seimas. Jeigu Seimas ją patvirtintų, tuomet bus oficialiai kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kad šis pateiktų savo išvadą, ar parlamentaro veiksmai galėjo pažeisti Konstituciją ir sulaužyti duotą priesaiką.

Teisėkūros naujienos

Antradienį svarstymo stadijoje pritarta liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams. Tam, kad šios pataisos būtų priimtos, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą. Paskutinis svarstymas numatytas kitą antradienį. Naujomis nuostatomis ketinama:

• įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą;
• darbo (pamainų) grafikai turėtų būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo;
• suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val.;
• numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų;
• nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku;
• darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus;
• numatoma dalį funkcijų, kurias vykdo Vyriausybė pavesti socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Birželio 1d. Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Pagrindiniai pakeitimai:

• nuo 2018 metų alkoholį galės įsigyti ir vartoti asmenys nuo 20 metų;
• parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu, jį išsinešti bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val.;
• masiniuose renginiuose ir mugėse, galės vykti prekyba tik silpnais alkoholiniais gėrimais iki 7,5 proc. etilo alkoholio koncentracijos;
• uždraustas alkoholio vartojimas sporto varžybų metu salėse, kuriose jos vyksta;
• uždrausta prekyba alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose;
• nuo 2020 m. nebeliks nestacionarių alkoholio prekybos vietų, kurioms savivaldybės išduoda atskiras licencijas kurortinio sezono metu;
• stacionarioms kavinėms ar restoranams bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir lauko sąlygomis, tačiau ne didesniu nei 40 m. atstumu nuo stacionarios aptarnavimo vietos ir tam nebus reikalinga papildoma licencija;
• alkoholinių gėrimų pardavėjai turės teisę reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, kai kils abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų;
• nuspęsta uždrausti alkoholio reklamą, išskyrus vietas, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais.

Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlomą universitetų pertvarkymo planą. Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane numatomas Vilniuje esančių valstybinių universitetų tinklo optimizavimas reorganizuojant Mykolo Romerio universitetą skaidymo būdu, išdalijant Vilniaus universitetui ir naujai įsteigtam Kauno universitetui. Lietuvos edukologijos universitetą siūloma prijungti prie Kauno universiteto, tačiau pedagogus rengti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete. Siūloma reorganizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją sujungimo būdu į Lietuvos menų akademiją. Vilniaus Gedimino technikos universitetas galėtų išlikti ir veikti Vilniuje kaip vienas profilinis universitetas. Šiaulių universitetą planuojama prijungi prie Vilniaus universiteto. Optimizuojant Kauno valstybinių universitetų tinklą siūloma įsteigti Kauno universitetą, sujungiant kitus Kauno apskrityje veikiančius universitetus (Aleksandro Stulginskio universitetą, Kauno technologijos universitetą, Lietuvos sporto universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetą). Kaune taip pat veiktų vienas profilinis universitetas - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Klaipėdoje turėtų išlikti Klaipėdos universitetas, kuris būtų orientuotas atsižvelgiant į jūrų sektoriaus poreikius. Šio klausimo svarstymas į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti birželio 27 d.

Kitos naujienos

Vyriausybė parengė mokesčių pertvarkos planą. Tikimasi, kad didžiausią naudą pajus mažiau uždirbančios ir vaikus auginančios šeimos, taip pat individualią veiklą vykdantys asmenys ir asmenys pradedantys verslą. Planuojama padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki minimalios algos dydžio – nuo 310 Eur iki 380 Eur ir atsisakyti papildomo 200 Eur NPD už vaikus. Ši parama bus keičiama išmokomis už vaikus. Siekiama atsisakyti individualios veiklos rūšių skirstymo į tas, kurios apmokestinamos 5% ir 15%. Mokesčių dydis turėtų priklausyti nuo veiklos apmokestinamųjų pajamų. Individualios veiklos pajamos iki 10.000 Eur per metus būtų apmokestinamos 5% tarifu, o pelnui pasiekus 30.000 Eur, mokestis būtų 15%. Ketinama suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas. Jos būtų skaičiuojamos nuo 50% apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“. Siūloma žemės ūkio įmonių pelną ir pajamas iš žemės ūkio veiklos apmokestinti bendra tvarka, taip pat naikinti lengvatą socialinėms įmonėms. Siūloma atsisakyti akcizų lengvatos akmens angliai, koksui, lignitui, bei lengvatinio tarifo viešbučiams. Investuojantiems į technologijų atnaujinimą planuojama panaikinti prievolę mokėti pelno mokestį, o pajamoms iš komercinių išradimų siūloma nustatyti 5% lengvatinį tarifą. Taip pat ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų „lubas“.

Konkursą į VšĮ „Versli Lietuva“ įmonės vadovo postą laimėjo Mantas Zalatorius, tačiau jis atsisakė užimti šias pareigas. Dabartinis „Business Sweden“ viceprezidentas savo pasitraukimo priežasties neatskleidė. Antrosios vietos laimėtojas šiuo metu yra vertinamas specialiųjų tarnybų ir tik po įvertinimo Ūkio ministerija galės paviešinti jo pavardę. Tokia pati situacija susiklostė ir praėjusią savaitę su nauju Registrų centro vadovo konkursu. Konkursą laimėjęs advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Gintautas Bartkus atsiėmė savo kandidatūrą ir perleido ją antrąją vietą užėmusiam Arvydui Bagdonavičiui.