Lex Lietuva | Gruodžio 19 - 23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 16 – 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas patvirtino IX (rudens) sesijos darbų programą, kurioje iš viso numatytas 309 teisės aktų projektų (ar jų paketų) apsvarstymas. Be kitų metų biudžeto projekto, Parlamento diskusijose turėtų dominuoti klausimai susiję su azartiniais lošimais, finansų rinka (ypač bankiniu sektoriumi), nacionaliniu saugumu, užsieniečių integracija, teisėtvarkos ir bausmių sistema, pensijų kaupimu, miškų politika.

Finansų ministrė G. Skaistė registravimo siūlymą reformuotai ir konsoliduotai nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos Ekonomikai“ (ILTE) suteikti nacionalinio plėtros banko statusą. Tai dalinai įgalintų ILTE pritraukti papildomas privačias investicijas ir praplėsti finansinių priemonių portfelio pasiūlą.

Seimo nariai J. Pinskus ir A. Palionis registravo siūlymą pagal kurį Vyriausybė turėtų išpirkti visas listinguotos energetikos įmonės „Ignitis grupės“ akcijas.

Vyriausybės naujienos

Prezidentas G. Nausėda iškėlė idėją įkurti naują Regionų ministeriją. Premjerė I. Šimonytė šiai idėjai neprieštarauja, tačiau būtų linkusi siūlyti kurti platesnio profilio įstaigą – Viešojo valdymo ministeriją. Šiuo metu regioninės politikos ir viešojo valdymo funkcijas koordinuoja Vidaus reikalų ministerija.

Finansų ministrė G. Skaistė teigia, jog šioje Seimo kadencijoje „mokesčių reforma“ nebebus sprendžiama, kadangi anksčiau teiktiems mokestiniams klausimams priimti nėra susiformavusi pakankama palaikanti politinė dauguma.

Lietuvos bankas atnaujino šalies makroekonomines prognozes, kurios rodo geresnes augimo trajektorijas nei buvo modeliuota anksčiau. Stebimas sustiprėjęs ekonominis aktyvumas šalyje bei spartesnis paslaugų sektoriaus (ypač IRT) nei pramonės augimas. Sumažėjo darbuotojų trūkumo problema, bet neaugantis darbo našumas ir lėta transformacija į aukštą pridėtinę vertę kelia riziką šalies konkurencingumui. Šią našumo ir aukštos pridėtinės vertės problemą akcentuoja ir Valstybės kontrolė.

Kitos naujienos

Įvyko šeštasis Prezidento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuojamas „Regionų forumas“. Prioritetinės diskusijų temos – kelių infrastruktūra, būsto politika, savivaldybių investicijų ir finansavimo klausimai.

Lietuvos verslo konfederacija parengė verslo bendruomenės prioritetinių idėjų rinkinį naujam politiniam sezonui. Pagrindiniai prioritetai – 4 proc. BVP gynybai, nacionalinis susitarimas dėl mokesčių, investicijų skatinimas ir joms palanki mokestinė aplinka, lygiateisiškumas tarp privataus ir viešojo sektoriaus, teisėkūros kokybė, šešėlinė ekonomika, įgūdžių politika, pensijų sistemos tvarumas, šeimos ir darbo derinimas.

Oficialiai pristatyta naujos kadencijos Europos Komisijos sudėtis. A. Kubilių, kaip ir tikėtasi, siūloma paskirti į Gynybos ir kosmoso eurokomisaro poziciją. Regionine prasme – Baltijos šalys išskiriamos, kaip ryškiausios portfelių dalybų laimėtojos. Estę Kaja Kallas siūloma skirti ES užsienio politikos vadove, o latvį Valdis Dombrovskis – į Ekonomikos ir našumo pareigybę. Pridėjus Lenkijos komisaro Piotr Serafin Biudžeto portfelį ir Suomijos eurokomisarės Henna Virkkunen Technologijų suvereniteto, saugumo ir demokratijos pareigybes – šių 5 šalių blokas galėtų padaryti didelę įtaką ES politikai rusijos rizikos atžvilgiu. Kandidatus į eurokomisarus dar turės patvirtinti Europos Parlamentas.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!