Rugsėjo 30 – spalio 4 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo sprendimu nuo 2026 m. tiesiogiai paslaugas teikiantys ar prekes parduodantys subjektai privalės klientus aptarnauti lietuvių kalba. Vyriausybė iki 2025 m. liepos 1 d. dar turės nustatyti minimalius lietuvių kalbos mokėjimo lygius pagal skirtingas veiklos rūšis.

Perkėlus ES direktyvą nustatyta, jog iki 2026 m. birželio 30 d. didelių ir biržoje listinguotų bendrovių vadovaujančiuose postuose bei įmonės priežiūros organuose turės būti užtikrinta lyčių lygybė – bent trečdalį vadovaujančių pozicijų įmonėje turės užimti moterys arba vyrai.

72 Seimo narių grupė siūlo savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose leisti balsuoti nuo 16 metų.

Verslo, mokslo ir Seimo kanceliarijos iniciatyva parengtas kiekybinės Seimo narių balsavimų analizės įrankis „Seimo detektorius“. Įrankis leidžia tarpusavyje palyginti atskirų Seimo narių ar frakcijų balsavimų pagal temas skirtumus ir nuoseklumą. Teoriškai tokia kiekybinė metaduomenų analizė gali padėti suprasti tendencijas apie kertines individualių politikų ir frakcijų pozicijas, išryškinti ideologinius prieštaravimus, padėti formuoti koalicijas. Šiuo metu įrankyje prieinami šios kadencijos Seimo balsavimų rezultatai, o nauji balsavimų duomenys bus įtraukiami po kiekvienos Seimo sesijos.

Seimo Europos reikalų komitete kandidatas į komisarus A. Kubilius pristatė artimiausius prioritetus. Nors oficialūs klausymai ir portfelių tvirtinimai Europos Parlamente pradės vykti tik lapkričio mėnesį – A. Kubilius jau turi uždavinį per 100 dienų parengti „baltąją knygą“ apie ES galimybes pasiruošti ekstremalioms karinėms grėsmėms ir iššūkiams. Didžiausia problema, jog apie 80 proc. karinės įrangos ES valstybės narės įsigyja iš užsienio valstybių (JAV, P. Korėja, Izraelis ir kt.), todėl reikia stiprinti vietinės ES karinės pramonės pajėgumą ir potencialą. Kosmoso atveju – ES yra lyderis, vystant pasaulinės navigacijos ir žemės stebėjimo palydovines sistemas, tačiau pagrindinis iššūkis kosmoso pramonei ES vystytis – ženkliai susilpnėjusi konkurencija prieš JAV, kuriai pradėjus naudoti „SpaceX“ raketų sistemas sumažėjo išlaidų, technologiniai ir pakartotinio įrangos naudojimo kaštai.

Vyriausybės naujienos

Kultūros ministras S. Kairys pasinaudojo įstatymais suteikta teise ir atmetė vienintelio formalius konkurso reikalavimus atitikusio kandidato, dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo, Audriaus Valotkos kandidatūrą dar 5-erius metus vadovauti šiai įstaigai. Bus rengiamas naujas konkursas.

Vyriausybė nuo 2024 m. spalio 7 d., pasibaigus 1-ajai penkerių metų kadencijai, atleidžia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių Saulių Greičių. Neoficialiai teigiama, jog atsilaisvinusias pareigas turėtų perimti Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, kurio kadencija policijoje baigsis lapkričio mėn.

Rinkimų naujienos

„Delfi“ ir „Lietuvos rytas“ užsakymu „Spinter tyrimų“ ir „Vilmorus“ rugsėjo antroje pusėje atliktų balsavimo Seimo rinkimuose apklausų duomenimis: 1. Socialdemokratų partija – 16,9 proc. balsų; 2. „Nemuno Aušra“ – 11 proc.; 3. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 10,4 proc.; 4. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,4 proc.; 5. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos – 5,9 proc.; 6. Liberalų sąjūdis – 5,8 proc.; 7. Laisvės partija – 3,4 proc.

Kitos naujienos

Pradėjo veikti Valstybės gynybos fondas. Kol kas į fondą savanorišką paramą gali pervesti gyventojai ir verslas, o nuo spalio 10 d. – bus galima įsigyti 1 metų trukmės gynybos obligacijų už kurias bus mokamos 2 proc. metinės palūkanos. Nuo 2025 m. – į fondą bus pradėtos pervedinėti tikslinės pajamos iš įvairių mokesčių (pelno, akcizų, savivaldybių, bankų solidarumo įnašo ir kt.).

Lietuvos pramoninkų konfederacija siūlo politikams atkreipti dėmesį į 7 veiksnius, kurie trumpuoju laikotarpiu yra būtini Lietuvos konkurencingumo išlaikymui. Akcentuojamas poreikis artimiausiais metais išlaikyti esamos mokesčių sistemos stabilumą ir numatyti lengvatas reinvestuojamam pelnui. Taip pat, didinti verslo prieigą prie kapitalo (paskolos) ir užtikrinti konkurencingą energijos iš atsinaujinančių išteklių kainą bei kurti paskatas jos kaupimui. Be to, būtina dvigubinti investicijų į MTEP tempus, užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą rinkoje, spartinti biurokratijos efektyvinimo procesus bei siekti tikslo, jog valstybės gynybos poreikiai būtų realizuojami pasitelkiant vidaus rinkos potencialą.

Jonavos rajono merui Mindaugas Sinkevičiui po teismo sprendimo pasitraukus iš užimamų pareigų – laikinuoju rajono vadovu paskirtas jo tėvas, socialdemokratas, buvęs Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Seimo Pirmininkės siūlymu – pirmalaikiai Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimai turėtų įvykti 2025 m. kovo 16 d.

Nacionalinės švietimo agentūros vadovu tapo doc. dr. Simonas Šabanovas, kuris yra geografas, edukologas, turintis socialinių mokslų daktaro laipsnį. S. Šabanovas yra dirbęs bendrojo ugdymo įstaigose, 2017 m. tapęs Metų Mokytoju, turi vadovėlių leidimo ir inovatyvių mokymo priemonių kūrimo patirties, yra aktyvus švietimo bendruomenės atstovas. Pastaruoju metu jis dėstė Vilniaus Universitete ir dirbo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento patarėju STEAM klausimais.