Spalio 28 – 31 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Rinkimų naujienos

Seimo rinkimų laimėtojai – Lietuvos socialdemokratų partija, kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus (II-jame ture socialdemokratų kandidatai nugalėjo 32 iš 37 vienmandačių apygardų). Antra didžiausia frakcija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su 28 mandatais. Trečia – „Nemuno Aušra“ su 20 mandatų, ketvirta – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL) su 14 mandatų, penkta – Liberalų sąjūdis su 12 vietų, šešta – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 mandatais. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS) turės 3 mandatus. Taip pat, į Seimą pateko 2 save išsikėlę kandidatai ir po 1 atstovą iš „Nacionalinis susivienijimas“ ir partijos „Laisvė ir Teisingumas“.

Naujajame Seime dominuos kairioji ideologija – tik apie 42 išrinktų kandidatų (~30 proc.) galima būtų priskirti liberalioms arba konservatyvioms politinėms jėgoms. Seime turėtų pasikeisti daugiau nei pusė Seimo narių sudėties (77 mandatai). Išrinkta 60 naujų asmenų, kurie dar nėra buvę Seimo nariais. Daugiausiai naujokų iš Socialdemokratų partijos (32 iš 52 mandatų) ir „Nemuno Aušra“ (14 iš 20 mandatų). Tuo tarpu, 17 asmenų – ankstesnėse kadencijose jau yra buvę Seimo nariais. Seime turėtų dirbti 37 moterys (26,2 proc., dabar Seime – 41 moteris).

Lietuvos socialdemokratų partija, kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra sutarę sudaryti koalicijos branduolį (kartu 66 mandatai). Kitų koalicijos partnerių pasirinkimui alternatyvų yra įvairių. Į sudėtį įtraukus LVŽS – koalicija turėtų 74 mandatus, o papildomai sutarus su LLRA-KŠS ir frakcijos neturėsiančiais Seimo nariais – apie 80 vietų. Neatmetama galimybė sudaryti koaliciją su Liberalų sąjūdžiu – tuomet koalicija turėtų 78 balsus arba su „Nemuno Aušra“ – 86 mandatai.

Lapkričio pradžioje – turėtų būti pasirašyta naujosios koalicijos sutartis. Tuo tarpu, dabartinis Seimas darbus tęs iki lapkričio 14 d., o naujai išrinktas Seimas turėtų prisiekti iki lapkričio 18 dienos. Priesaikos dieną – išrenkamas Seimo pirmininkas, Seniūnų sueiga ir Seimo valdyba. Per visą lapkričio mėn. bus viešai skelbiama ir derinama preliminari Vyriausybės sudėtis bei vyks susitikimai su Prezidentu. Lapkričio pabaigoje – turėtų būti patvirtinta Seimo komitetų sudėtis, o gruodžio pradžioje – Seime tvirtinama Vyriausybės sudėtis ir Vyriausybės 4-erių metų darbų programa. Gruodžio II pusėje darbą pradės naujieji ministrai, bus skiriami viceministrai.

Socialdemokratų keliamas kandidatas į Ministrus pirmininkus – Gintautas Paluckas, kadangi partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtei nusprendė likti Europos Parlamente ir neužimti premjerės pareigų.  Taip pat, partija nusprendė Seimo pirmininko postą deleguoti pagrindiniam koalicijos partneriui – tikėtina Seimo pirmininko pareigas užims „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Tuo tarpu, socialdemokratas Juozas Olekas bus skiriamas 1-uoju Seimo vicepirmininku, kas reiškia, jog jis taip pat eis Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas.

TS-LKD partijos pirmininkas G. Landsbergis po nesėkmingų rinkimų – atsistatydino iš partijos pirmininko posto ir nebedirbs kitos kadencijos Seime. Laikinai partijai vadovauja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo naujienos

Tęsiasi pasiūlymų registravimas 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcija siūlo skirti 100 mln. Eur neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimui. Taip pat, šios frakcijos atstovai siūlo skirti papildomų 10 mln. Eur mokykloms vadovėliams įsigyti. Ekonomikos komitetas nutarė pasiūlyti papildomus 3,9 mln. Eur turizmo sektoriaus vystymo priemonėms. Seimo narys S. Skvernelis pasiūlė skirti papildomus 10 mln. Valstybės saugumo departamentui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat pritarė siūlymams didinti įvairių teisėsaugos institucijų finansavimą kitiems metams, prioretizuojant Valstybės saugumo ir Migracijos departamentus.

Vyriausybės naujienos

Energetikos ministerija kartu su kitomis šalies ministerijomis, pramonės įmonėmis, mokslo ir studijų institucijomis kurs anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) dialogo stiprinimo ir bendradarbiavimo platformą.

Kitos naujienos

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu išrinktas Liberalų sąjūdžio narys, Plungės rajono meras Audrius Klišonis. Pareigas jis eis iki 2027 m. kovo mėn. vyksiančių savivaldos rinkimų.

Panevėžio mieste turės vykti pirmalaikiai mero rinkimai, kadangi Apeliacinis teismas dabartinį merą Rytį Mykolą Račkauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo bei uždraudė politikui trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, o atsižvelgiant į tai – Vyriausioji rinkimų komisija panaikino jo įgaliojimus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atnaujino „Korupcijos suvokimo žemėlapį“. Lietuvoje 2023 m. su korupcija buvo susidurta vis mažiau, bet problema išlieka aktuali. Bendra gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų nuomone – korumpuočiausiomis laikomos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos. Savivaldybių atveju – daugiausiai problemų viešųjų pirkimų, statybos, žemės duomenų, verslo licencijavimo ir leidimų bei architektūros, teritorijų planavimo srityse. Vertinant sprendimų priėmimų atvirumą – 42 proc. gyventojų, 31 proc. įmonių vadovų ir 24 proc. valstybės tarnautojų pasisako, kad sprendimų priėmimas Lietuvoje yra uždaras arba visiškai uždaras. Tik 11 proc. įmonių vadovų ir tik 5 proc. valstybės tarnautojų mano, kad įtaka teisės aktų leidybai vyksta teisėtu būdu. Sprendimų priėmimo srityje – dažniausiai įtaka daroma energetikos, farmacijos ir statybos srityse. Dažniausiai įtaką sprendimų priėmimui daro registruoti lobistai ir asociacijos, tačiau taip pat ir fondai, viešųjų ryšių agentūros, politinių partijų analitiniai centrai, profesinės sąjungos ir įmonės.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje koordinuotai protestavo maitinimo įstaigų atstovai, siekdami sugrąžinti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms.