Sausio 6 – 10 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas kitą savaitę rinksis į pratęstos I-osios rudens sesijos plenarinius posėdžius (pirmadienį ir antradienį).

Seimo narys S. Skvernelis registravo įstatymo projektą, kuriuo nuo 2026 m. sausio 13-oji taptų nedarbo diena.

Vyriausybės naujienos

Apibrėžtos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano parengimo gairės. Ministerijos iki sausio 30 d. turi suformuluoti po 3-5 veiklos prioritetus ir numatyti jų įgyvendinimui reikalingus veiksmų rinkinius. Prioritetų ir priemonių kūrimas turi remtis 4 principais: atsakingo planavimo, įgyvendinamumo, pagrįstumo ir aiškumo. Kiekviena ministerija iki sausio 30 d. turės suorganizuoti konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Atskiros ministerijos jau pradėjo kviesti partnerius teikti pasiūlymus raštu ir skelbia informaciją apie būsimų susitikimų laiką. Suderintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas turėtų būti patvirtintas Vyriausybės posėdyje kovo 12 d. Atsižvelgiant į numatytus naujus plano prioritetus – nuo vasario mėn. vidurio taip pat planuojama atlikinėti ir 2025 m. biudžeto peržiūrą.

Ministras Pirmininkas Vyriausybės lygmeniu organizuos reguliarius susitikimus su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Į pirmąjį tokį pasitarimą Vyriausybėje buvo pakviesti verslo asociacijų atstovai. Susitikime aptarti tolimesnio verslo-valdžios bendradarbiavimo stiprinimo, verslo aplinkos gerinimo, biurokratinės naštos mažinimo, gynybos pramonės, regioninės politikos, darbo rinkos, migracijos ir mokestinės aplinkos klausimai. Kita diskusija vyks sausio pabaigoje, į ją bus kviečiami savivaldos ir kiti viešojo sektoriaus atstovai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė projektą atlaisvinantį dvigubos paskirties prekių eksporto oru galimybes. Eksporto draudimas į 3-ąsias šalis antžeminio transporto atveju lieka galioti, tuo tarpu oro transporto atveju – reikalavimas laikytis ES lygmens sankcijų, eksporto sutartyse su prekių gavėjais nustatyti reeksporto draudimus ir informuoti prekių gavėjus apie galimą fizinį eksporto patikrinimą. Jeigu eksportuotos prekės pasieks rusiją – konkrečiai įmonei eksportas bus uždraustas. Eksportuojantys į 3-ąsias šalis Strateginių prekių komisijai kas mėnesį taip pat turės teikti informaciją apie išvežtas prekes, jų gavėjus ir galutinius naudotojus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki sausio 31 d. kviečia įmones ir verslo asociacijas raštu pateikti konkrečius siūlymus ir teisės aktų tobulinimo formuluotes, mažinančias ūkio subjektų perteklinę administracinę naštą ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas.

Finansų viceministrais paskirti: Kristupas Vaitiekūnas, kuris pastaruoju metu ėjo mokesčių projektų vadovo pareigas „UAB „Rödl & Partner“ ir yra ėjęs įvairias pareigas Nacionaliniame vėžio institute. Valentin Gavrilov, kuris pastaruoju metu vykdė individualią teisinę-konsultacinę veiklą ir 2014-2016 m. yra ėjęs sveikatos apsaugos viceministro pareigas. Ministerijos kancleriu tapo Mindaugas Šima, kuris pastaruoju metu ėjo gamybos direktoriaus pareigas UAB „Lisiplast“ ir buvo Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Kultūros ministerijos viceministre tapo Ingrida Veliūtė, kuri šias pareigas jau buvo ėjusi 2019-2020 m., yra menotyros krypties mokslų daktarė, dėstytoja, o pastaruoju metu ėjo Martyno Mažvydo bibliotekos generalinės direktorės pavaduotojos mokslui ir strateginei plėtrai pareigas. Ministerijos kanclere tapo Regina Jaskelevičienė, kuri yra ilgametė ministerijos darbuotoja, 2019-2020 m. buvo kultūros viceministrė, o pastaruoju metu buvo Šiuolaikinio meno centro partnerysčių ir plėtros vadovė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrais paskirti: teisės mokslų daktarė Regina Valutytė, kuri pastaruoju metu ėjo Mykolo Romerio universiteto vicerektorės pareigas ir pirmininkavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komitetui. Edukologijos mokslų daktaras, viceministras Rolandas Zuoza, pastaruoju metu vadovavo ministerijos Sporto grupei, anksčiau buvo Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas, vadovavo Neformalaus švietimo skyriui, 1996-2000 m. kadencijoje buvo Seimo narys.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrėmis paskirtos: Deimantė Bukeikaitė, kuri pastaruoju metu vadovavo „Lietuvos Caritas“ ir Rita Grigalienė, kuri yra Tauragės raj. savivaldybės tarybos narė ir pastaruosius 7-erius metus dirbo Tauragės moters užimtumo ir informacijos centre.

G. Paluckas formuoja Ministro Pirmininko patarėjų korpusą. Žemės ūkio klausimais patarinės 2020-2024 m. kadencijoje Seimo nariu buvęs Vigilijus Jukna. Tautinių bendrijų ir teisės klausimais patarinės Aleksandr Radčenko, kuris pastaruoju metu ėjo Seimo pirmininko patarėjo pareigas. Tarptautinių ryšių, užsienio ir strateginių klausimų patarėju tapo Justas Pankauskas, kuris pastaruoju metu buvo Socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius, anksčiau yra dirbęs premjero patarėju, vidaus reikalų ir teisingumo viceministru. Ekonomikos klausimais premjerui patarinės ekonomistas Gediminas Černiauskas. Socialinės politikos klausimais – Svetlana Tučkė, kuri pastaruoju metu ėjo Palangos miesto savivaldybės tarybos narės pareigas. Sveikatos klausimais patarinės Evaldas Navickas, kuris pastaruoju metu vadovavo Vilniaus rajono ir Antakalnio poliklinikoms. Tarptautinių santykių klausimais premjerui patarinės Kęstutis Kudzmanas, kuris pastaruosius šešerius metus buvo Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams. Kultūros patarėja tapo vitražistė Edita Utarienė, kuri iki šiol ėjo „Kultūros kvartalas“ direktorės bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narės pareigas. Kultūros temomis taip pat patarinės ir Matas Drukteinis, kuris buvo VšĮ „Meno genas“ direktorius ir Kultūros vadybininkų asociacijos pirmininkas. Energetikos patarėju tapo Gabriel Garbočevski, kuris iki šio paskyrimo ėjo energetikos atašė pareigas Lietuvos ambasadoje Lenkijoje. Ryšių su valstybės institucijomis pareigas eis Tadas Vinokuras, kuris iki šiol buvo Socialdemokratų partijos atstovas spaudai, o patarėjas ryšiams su visuomene tapo Justinas Argustas, kuris buvo Socialdemokratų partijos komunikacijos skyriaus vadovas.

Kitos naujienos

Lietuvos bankas atliko išsamią II-osios pensijų pakopos kaupimo sistemos analizę. Bankas siūlo atsisakyti valstybės įnašo dalies į II pakopą, bet įtraukti darbdavių įmokas į II pakopos pensijų fondus. Taip pat, siūlo steigti valstybės valdomą pensijų kaupimo fondą, didinti gyventojų informuotumą ir numatyti didesnį apsisprendimo kaupti lankstumą (ypač pradedantiems tą daryti).

Konkurencijos taryba 2025 m. daugiausiai dėmesio planuoja skirti: energetikos sektoriui (ypač atsinaujinančių išteklių rinkai ir elektromobilių įkrovimo plėtrai); gynybos sektoriui (viešųjų pirkimų procesai); mažmeninė prekyba (įskaitant e-prekybą); skaitmeninės rinkos (e-prekyvietės, internetinio tarpininkavimo paslaugos).

Valstybės kontrolei, pakartotinai atlikus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano „Naujos kartos Lietuva“ vertinimą, identifikuota padidėjusi rizika negauti viso Lietuvai priklausančio finansavimo. Likus trečdaliui plano įgyvendinimo laiko (iki 2026 m. rugpjūčio mėn.) dar nėra investuota apie 74 % Lietuvai priskirto finansavimo (apie 2,85 mlrd. Eur).

Valstybės kontrolė 2025 m. paskelbs 32 auditus ir vertinimus bei pradės atlikinėti 26 naujus auditus, kurių rezultatai bus pateikti 2026 m. Šiais metais daugiausiai dėmesio bus skirta nacionalinio saugumo ir gynybos, sveikatos paslaugų prieinamumo, švietimo, šešėlinės ekonomikos ir mokesčių surinkimo, inovacijų skatinimo sistemos ir viešojo sektoriaus skaitmenizacijos temoms.

STRATA paskelbė išsamų strateginį ES aplinkos ir politinės situacijos vertinimą, aktualų Lietuvai ruošiantis pirmininkavimui ES Tarybai. Dokumente įvertinta ES geopolitinė aplinka, 2024-2029 m. planuojama ES teisėkūros darbotvarkė, Lietuvos pirmininkavimo metu planuojami aukšto lygmens susitikimai, Lietuvos interesų įvertinimas numatomos ES darbotvarkės atžvilgiu bei Lietuvos interesų suderinamumas su pirmininkavimo trio valstybių (Airijos ir Graikijos) pozicijomis. Taip pat, atlikta 4 anksčiau pirmininkavusių ES šalių atvejo studijos ir apžvelgtos 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo patirtys ir pamokos. Įžvalgų pagrindu parengtos rekomendacijos Lietuvos pasirengimo pirmininkavimui procesui, pirmininkavimo programos rengimui ir komunikacijai.