Vasario 17 – 21 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Sprendžiant gynybos finansavimo klausimus Prezidentas pasitarimui sukvietė visų parlamentinių partijų lyderius. Susitikime buvo aptarti strateginiai Lietuvos gynybos politikos uždaviniai ir tikslai bei apsikeista indikacijomis dėl galimų sprendimų, jog būtų sugeneruota papildomų pajamų į šalies biudžetą. Susitikime savo noru nedalyvavo „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis, o valdančiojoje koalicijoje esanti partija nedelegavo jokio kito atstovo. Premjeras G. Paluckas ramina, jog rengiami mokestiniai pakeitimai nebus drastiški ir itin nepablogins verslo ar gyventojų padėties. Naujų mokesčių įsigaliojimas numatomas nuo 2026 m. pradžios, todėl jie turėtų būti priimti per Seimo pavasario sesiją. Indikuota, jog svarstoma įvesti „cukraus mokestį“ ir apmokestinti saldžius energinius gėrimus. Taip pat, planuojama didinti palūkanas už platinamas gynybos obligacijas (kurių metinis pelningumas šiuo metu siekia 2 %).

Vyriausybė parengė pirminį Seimo pavasario sesijai teikiamų įstatymų projektų sąrašą. Numatyta Seimui teikti svarstyti 74 teisės aktus (arba jų paketus), iš kurių 63 dar nėra registruoti Seime, o 26 pakeitimai bus susiję su reikalingais perkelti ES teisės aktais.

Vyriausybės naujienos

Finansų ministras R. Šadžius teigia, jog Europos investicijų bankas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei plačia apimtimi dalyvaus ir konsultuos, finansuojant 1,5 mlrd. vertės Rūdininkų karinio miestelio statybų projektą, kuriame įsikurs Vokietijos brigada. Taip pat, informuota, jog sėkmingai vyksta Lietuvos derybos dėl lengvatinių paskolų su kitomis finansų įstaigomis, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos stabilumo mechanizmu.

Vyriausybė nusprendė atsiimti ankstesnės Vyriausybės 2024 m. pateiktą ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui dėl Europos Komisijos sprendimo, įšaldant beveik 9 mln. Eur RRF fondo lėšų išmokėjimą Lietuvai. Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigia, jog Lietuvai norint gauti šias ir kitas RRF fondo lėšas neišvengiamai reikės priimti mokestines reformas, visų pirma susijusias su nekilnojamo turto mokesčiu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atlikta įmonių apklausa rodo, jog verslo priežiūros institucijų veiklą teigiamai vertinančiųjų dalis sumažėjo iki 51 % (2020 m. siekė 82 %).

Pristatyta 2026 m. viduryje planuojamos steigti Regionų ministerijos koncepcija. Naujosios ministerijos strateginis uždavinys bus suderinti skirtingas viešosios politikos sritis (būsto, transporto, teritorijų planavimo, švietimo, sveikatos, kaimo plėtros ir kt.), užtikrinant, jog keliami tikslai ir uždaviniai būtų tolygiai ir tvariai įgyvendinami visoje Lietuvoje. Ministerija padės regionams įgyvendinti jų pačių suformuotas vietos strategijas per Vyriausybės patvirtintą Regionų plėtros programą (kuri pagrinde finansuojama ES fondų lėšomis). Regionų ministerija taip pat teiktų metodinę pagalbą kitoms ministerijoms, savivaldybėms ir regionų taryboms, vertintų teisės aktų poveikį regioninei dimensijai. Regionų ministerija turėtų tęsti dalies valstybės funkcijų perdavimą regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms (t.y. decentralizavimą ir didesnį regionų savarankiškumą).

Vyriausybė oficialiai įsteigė Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisiją, kuri spręs derinimo metu iškylančius tarpinstitucinius nesutarimus bei Vyriausybei svarstyti teiks konkrečius teisės aktus, gerinančius verslo sąlygas Lietuvoje.

Kitos naujienos

Valstybės kontrolė atliko pastarųjų trijų metų gynybos išlaidų auditą. Audito metu buvo analizuojama ir riboto naudojimo informacija, todėl Krašto apsaugos ministerija įslaptino viso audito turinį, išvadas ir rekomendacijas.