Balandžio 28 – gegužės 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimo pirmininkas nesuteikė leidimo dirbti su įslaptinta informacija „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui. VSD Seimo pirmininkui rekomendavo „aušriečių“ lyderiui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“. Savo išvadą departamentas grindė Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo politikas pripažintas sulaužęs priesaiką, R. Žemaitaičio lengvabūdiškumu ir neatsakingumu. Seimas turėjo svarstyti R. Žemaitaičio pašalinimą iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, tačiau kadangi S. Skvernelis dar nebuvo pasirašęs potvarkio, šis klausimas iš darbotvarkės per seniūnų sueigą buvo išbrauktas.

Seimas neleido prokurorams baudžiamojon atsakomybėn patraukti socialdemokrato A. Dudėno, kad galėtų jam pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu bei piktnaudžiavimo einant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais. Dėl tokio „akibrokšto“ Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba konstatavo esminį koalicijos sutarties pažeidimą ir ragina socialdemokratus ištaisyti klaidą. Saulius Skvernelis pranešė, kad kol to nebus padaryta, demokratai neužtikrins paramos Vyriausybės siūlomiems mokesčių pakeitimams.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė pritarė antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčiams, kuriais siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos, o toliau kaupiantiesiems palikti 1,5% valstybės įnašą. Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis, kurias parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma, kad sprendimą dėl pasitraukimo iš fondų žmonės galėtų priimti du kartus: 2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį. Ministrė teigė, kad pakeitus sistemą iš jos galėtų pasitraukti maksimaliai iki 20% kaupiančių žmonių. Ministrė tikisi, kad Seimas priims sprendimą iki liepos 1 dienos.

Krašto apsaugos ministerijos svarsto pirkti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas. Lietuva turi vieną ir papildomai perka dar dvi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 50 km, kai ilgojo nuotolio sistemų apie 150–300 kilometrų. Valstybės gynimo taryba sutarė iki 2030 m. krašto apsaugai per ateinančius 5 metus skirti apie 12 mlrd. Eur, t.y., iki 5–6% BVP.

Kitos naujienos

G. Paluckas laimėjo LSDP pirmininko rinkimus. Naujasis lyderis surinko 5.065 iš 6.418 balsavime dalyvavusių partiečių balsų. Antrasis liko Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas (745 balsai), trečiasis – Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas su 593 balsais. Rinkimuose balsavo 49,93% socialdemokratų.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiuoju patarėju skiriamas Deividas Matulionis, kuris pradeda eiti Nacionalinio saugumo grupės vadovo pareigas. Jis nuo 2020 m. ėjo ambasadoriaus, prie NATO pareigas. D. Matulionis yra ėjęs Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo, URM valstybės sekretoriaus pareigas, buvo LR ambasadoriumi Vokietijoje, Danijoje.

Lietuva netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. Eur europinės paramos, konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi ES fondų investicijų išlaidų auditą. Įvertinus 32-jų ES finansuotų projektų išlaidas, nustatytas 14,15% klaidų lygis, kuris daugiau nei 7 kartus viršija Europos Komisijos toleruotiną 2% ribą.

Lietuvos banko (LB) skaičiavimu, pagal Trišalės tarybos nustatytą formulę, 2026 m. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje turėtų būti keliama mažiausiai 4% iki 1.078 Eur prieš mokesčius, tačiau LB vertinimu, galima svarstyti ir drąsesnius scenarijus – t.y., 10–15% iki 1.138 ar net 1.198 Eur.  Vidutinis darbo užmokestis (VDU) 2026 m. be priedų ir premijų, LB skaičiavimu, turėtų būti maždaug 9% didesnis nei 2025m. ir gali siekti apie 2.390 Eur.

Lietuvos BVP 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2024 m. ketvirčiu, išaugo 3,2%, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Euro zonos ir Europos Sąjungos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2024-ųjų ketvirčiu, išaugo atitinkamai išaugo 1,2% ir 1,4%. Pirmąjį ketvirtį sparčiausiai augo Airijos (10,9%), Lietuvos (3,2%) ir Ispanijos (2,8%) ekonomikos, skelbia Eurostatas. Lietuvos BVP metinis augimas buvo vienas didžiausių iš 14 duomenis paskelbusių ES valstybių.