Birželio 2 – 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Koalicinė taryba aptarė mokesčių reformos paketą. Viešai paskelbta tik apie preliminarų koalicijos sutarimą pirmajam būstui netaikyti jokio NT mokesčio. Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį rengia 4 valandų trukmės posėdį, kuriame svarstys ir balsuos dėl visų mokesčių paketo projektų bei jiems pateiktų pasiūlymų. Paketo svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatytas birželio 12 d. (ketvirtadienį).

Prezidentas G. Nausėda Seime skaitė 6-ąjį metinį pranešimą, kuriame apžvelgė Lietuvos vidaus ir užsienio politikos einamosios darbotvarkės prioritetus bei jų įvairovę.

Konstitucinis teismas konstatavo, kad praėjusioje kadencijoje Seimo laikinosios tyrimo komisijos nagrinėta „pranešėjo istorija“ ir patvirtintos tyrimo išvados – prieštarauja Konstitucijai (pažeisti atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principai).

„Nemuno aušros“ frakcijos narys K. Neimantas siūlo drausti nesveiko ir greito maisto reklamą tarp 7 ir 21 valandos.

Socialdemokratų frakcijos nariai siūlo Darbo kodekse reglamentuoti darbuotojo teisę ne darbo laiku atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti nepasiekiamu darbdaviui.

Vyriausybės naujienos

Krašto apsaugos viceministrės pareigas pradėjo eiti Loreta Maskaliovienė. Ministerijoje ji kuruos krašto apsaugos sistemos įsigijimų bei gynybos ir saugumo pramonės vystymo politiką. Anksčiau L. Maskaliovienė yra ėjusi Finansų bei Susisiekimo viceministrės pareigas, o pastarųjų keletą mėnesių dirbo Lietuvos pramonininkų konfederacijoje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba Aplinkos ministerijai pateikė siūlymus dėl statybos techninės priežiūros tobulinimo, siekiant sumažinti interesų konfliktų rizikas tarp priežiūros subjektų ir (sub)rangovų.

Lietuvos kultūros taryba pristatė išsamų „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimą“. Tyrimo duomenimis 2024 m. Lietuvoje kūrė beveik 17 tūkst. menininkų (iš kurių 60 proc. gyvena Vilniaus apskrityje). Per 40 proc. menininkų jaučiasi perdegę, kadangi vidutinė menininkų darbo savaitė siekia 55 val. Dauguma menininkų yra priversti derinti kelis pajamų šaltinius ir dirbti su pagrindine veikla nesusijusius darbus. Nepaisant to, bendros menininkų mėnesinės pajamos išlieka menkos, o mažiausios – dailės ir etninės kultūros srityse.

Kitos naujienos

Lenkijos prezidentu išrinktas Karol Nawrocki (surinko 50,89 proc. balsų, II-ame ture dalyvavo 71,63 proc. Lenkijos piliečių). Istorijos mokslų daktaro laipsnį turintis 42 metų amžiaus naujasis Prezidentas anksčiau aktyvioje politikoje nėra dalyvavęs, tačiau jį rinkimuose aktyviai rėmė Teisės ir Teisingumo partija (PiS). Pastaruoju metu K. Nawrocki ėjo Tautos atminties instituto prezidento pareigas, anksčiau yra buvęs Gdansko II-ojo Pasaulinio karo muziejaus direktoriumi. Naujasis Prezidentas žada aktyviai ginti katalikišką moralę ir tradicines vertybes. Pasisakys už libertarines ekonomines reformas (mokesčių mažinimas, gyventojų pajamų didinimas, siauri socialinės politikos prioritetai). Taip pat, turi euroskepticistinių pažiūrų, pasisako prieš euro įvedimą, sieks stiprinti santykius su JAV, didins gynybos išlaidas. K. Nawrocki žada nebendradarbiauti su valdančiojoje daugumoje esančia Premjero Donaldo Tusko vyriausybe.

Europos Komisija atnaujino Lietuvos semestro ataskaitą bei pateikė rekomendacijas 2025-2026 m. laikotarpiui. Siūloma didinti gynybos išlaidų lygį, spartinti ES lėšomis finansuojamų programų įgyvendinimą, didinti MVĮ prieigą prie kapitalo, didinti finansinių paslaugų konkurenciją, taikyti automatinį įtraukimą į II-ąją pensijų pakopą, kelti MTEP išlaidų lygį, optimizuoti universitetų tinklą, skatinti stojimą į STEAM specialybes. Taip pat, mažinti regionų atotrūkius ir skatinti jų tarpusavio klasterių kūrimą. Taip pat, vykdyti žaliąją pertvarką, plėsti ir efektyvinti sveikatos sistemą. Didinti bendrojo ugdymo sistemos kokybę, lygybę bei efektyvumą ir spręsti darbo rinkos įgūdžių atotrūkį.

Vilniuje įvyko Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių lyderių susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo Ukrainos Prezidentas V. Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius M. Rutte. Pasirašytas susitarimas gynybos išlaidas didinti iki 5 proc. BVP, kurias sudarytų 3,5 proc. tiesioginės kariuomenės išlaidos, o 1,5 proc. su krašto apsauga susiję poreikiai (pavyzdžiai, karinio mobilumo infrastruktūra, civilinė sauga, rezervų kaupimas ar kt.).

Lietuvos laisvosios rinkos institutas „paminėjo“ birželio 3 d. – simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną. Skaičiuojama, kad piliečiai dirbo 153 dienas (42 proc. visų metų dienų skaičiaus), jog būtų finansuoti valstybės išlaidų poreikiai (pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemai išlaikyti dirbti reikėjo 39 dienas, gynybai – 13).

Oficialiai patvirtinta, kad Bulgarija nuo 2026 m. sausio 1 d. įsives eurą ir taps 21-ąja eurozonos nare.