Liepos 14 – 18 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Reaguojant į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridusį droną, NSGK pirmininko G. Jeglinsko nuomone, saugant Lietuvos oro erdvę susiduriama su sunkumais dėl išankstinių perspėjimų bei eliminuojant grėsmę keliantį objektą. Kitą savaitę Prezidentūroje bus šaukiamas tarpinstitucinis susitikimas, po kurio bus teikiamos rekomendacijos Valstybės gynimo tarybos posėdžiui.

Vyriausybės naujienos

Viešojoje erdvėje iškilus klausimams dėl sprendimo prie brandos egzaminų rezultatų pridėti 10 balų, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė buvo pakviesta atsakyti į Liberalų ir TS-LKD frakcijų klausimus.

Viceministras Ramūnas Krugelis traukiasi iš pareigų Aplinkos ministerijoje. Viceministras buvo atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.

Kitos naujienos

Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos 2028–2034 m. laikotarpiui. Nurodoma, kad ES ilgalaikis biudžetas sieks 1,98 trilijono eurų ir padidės bendrųjų nacionalinių pajamų dalis nuo 1,1 % iki 1,26 %. Pasiūlyme numatyti trys nauji ES mokesčiai – didelėms įmonėms (kurių metinė apyvarta viršija 100 mln. eurų), tabakui ir elektroninėms atliekoms. Skirtingai nei ankstesniuose Europos Sąjungos biudžetuose, 2028–2034 m. biudžete planuojama perorientuoti finansavimą nuo tradiciškai trečdalį biudžeto sudarančių žemės ūkio (BŽŪP) ir regioninės plėtros sričių link gynybos ir inovacijų. Siūloma, kad BŽŪP biudžetas sudarytų 300 mlrd. eurų – 86,6 mlrd. mažiau nei 2021–2027 m. biudžete paskirta suma. Reaguodami į pasiūlymą dėl žemės ūkio finansavimo mažinimo, ūkininkai Briuselyje surengė protesto akciją. Pramonei ir konkurencingumui planuojama skirti 410 mlrd. eurų, iš jų 131 mlrd. eurų – gynybai ir kosmoso technologijoms. Komisija nurodo, kad rytiniai regionai, įskaitant Lietuvą, pretenduoja į didesnę gynybos lėšų dalį dėl kylančių grėsmių.

Valstybės kontrolės vertinimu, dirbtinis intelektas (DI) galėtų sutaupyti iki 30% darbo laiko, tačiau šiuo įrankiu naudojasi apie 15% ministerijų. Mažas viešojo sektoriaus DI naudojimas aiškinamas nepakankama infrastruktūra, kompetencijų stoka ir neefektyviais duomenų valdymo procesais. Valstybės kontrolė siūlo stiprinti skaičiavimo pajėgumus, kalbinius išteklius bei darbuotojų kompetencijas.

STT, atlikus antikorupcinius vertinimus, teigia, kad teisės aktai neužtikrina viešųjų įstaigų valdybų atrankos ir sudarymo skaidrumo bei jų nepriklausomumo. STT rekomenduoja nustatyti aiškius valdybų steigimo ir atšaukimo kriterijus, nepriklausomų narių reikalavimus, riboti vieno asmens dalyvavimą keliose valdybose ir užtikrinti skaidresnį atrankų procesą.