Liepos 10 - 14 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seimas antradienį baigė pratęstą II eilinę (pavasario) sesiją. Jos metu, Parlamentas buvo susirinkęs į 62 posėdžius ir priėmė virš 400 teisės aktų. Pagrindiniais darbais įvardijami priimtas naujasis Darbo kodeksas, patvirtinta miškų urėdijų reforma bei valstybinių universitetų optimizavimo planas. Priimti svarbūs Civilinio kodekso pakeitimai vaikų teisių apsaugos srityje, taip pat pakeitimai padėsiantys paspartinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Patvirtintos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios smarkiai apribos alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Seimas šią sesiją taip pat skyrė didelį dėmesį viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimui, socialinės apsaugos ir sveikatos sričiai, švietimo ir mokslo bei ekonomikos ir finansų sektorių klausimams spręsti. Į rudens sesiją Seimas rinktis rugsėjo 10 d.

Vyriausybės naujienos

Liepos 18 d. turėtų būti įvykdyta Vyriausybės kanceliarijos reforma, po kurios įsigaliotų nauja kanceliarijos struktūra. Planuojama sumažinti apie 20 % dabar esančių pareigybių, kas leistų sutaupyti beveik milijoną eurų per metus. Didžioji dalis pareigybių keičiasi, jų funkcijos praplečiamos, tad iš esamų beveik 200 kanceliarijos darbuotojų, buvo pasiūlyta pasilikti tik 130 asmenų. Į naujai suformuotas pozicijas artimiausiu metu ketinama skelbti konkursus. Planuojama, kad, įgyvendinus permainas, išaugs personalo, procesų ir sistemų veiksmingumas bei efektyvumas visuose padaliniuose. Ateityje, kanceliarijos reformos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos ministerijos bei valstybinės įstaigos. Planuose taip pat išlieka ketinimas panaikinti Energetikos ministeriją, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas perkelti į Kauną, o visas likusias ministerijas ir Vyriausybės kanceliariją sukelti į vieną pastatą.

Ministerijos pasiekė susitarimą dėl vadinamojo „pokyčių krepšelio“, kai bendrai planuojama sutaupyti 259 mln. eurų, o papildomai iš planuojamo pajamų augimo ketinama surinkti dar 234 mln. eurų. Daugiausiai sutaupyti kitais metais planuoja Finansų ir Žemės ūkio ministerijos – atitinkamai 58 mln. eurų ir 25 mln. eurų. Apie 8 mln. ketina sutaupyti Teisingumo ministerija, 6 mln. eurų – Ūkio. Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms kitąmet finansavimas nemažės, o Socialinės apsaugos ir darbo bei Krašto apsaugos ministerijoms finansavimas išaugs atitinkamai 216 mln. ir 149 mln. eurų. Galutinis valstybės biudžeto projektas Seimui bus teikiamas spalį.

Vyriausybė už konservatorių balsus dėl urėdijų pertvarkos, rudens sesijoje svarstys galimybę grąžinti PVM lengvatą šildymui. Premjeras pranešė, kad lengvatos tarifas bus kitas, o ne 9 proc., kai kurie „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų nariai siūlo šildymą apmokestinti didesniu nei iki gegužės pabaigos galiojusiu 9 proc., o, pavyzdžiui, 12 ar 15 proc. PVM tarifu. Vyriausybė skaičiuoja, kad tokiu atveju ir į biudžetą iš PVM įplauktų šiek tiek papildomų pajamų, ir sumažėtų gyventojų išlaidos šildymui. Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas. Prezidentė jau išreiškė palaikymą PVM lengvatos šildymui grąžinimui.

Kitos naujienos

Liepos 12 d., sukako aštuoneri metai, kai prezidentė D. Grybauskaitė prisiekė pirmą kartą ir treji metai nuo jos antrosios priesaikos. Grybauskaitei lieka dveji metai darbo prezidento poste – 2019 m. gegužę bus išrinktas ir liepos vidury prisieks jos įpėdinis.
Tarp svarbiausių darbų, įgyvendintų per aštuntuosius metus minima p. Grybauskaitės inicijuota kampanija „Už saugią Lietuvą“, skirta socialinei atskirčiai mažinti, vaikų saugumui užtikrinti, pagalbai nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. Išskiriama Prezidentės lyderystė svarstant Darbo kodeksą, prezidentės pradėta valstybės registrų pertvarka, taip pat siūlymai apriboti vadovų kadencijas valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse bei įvesti direktorių kadencijas mokyklose. Efektyvesnei kovai su korupcija prezidentė pasiūlė praplėsti viešas turto deklaracijas privalančių teikti asmenų ratą, taip pat užkirsti kelią politikų piktnaudžiavimui labdaros fondų pinigais bei dalinti šešėlinę paramą valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms. Siekiant sumažinti vaistų kainas buvo pradėta kompensuojamųjų vaistų kainyno ir kainodaros peržiūra. Prie reikšmingiausių darbų priskiriamas gynybos stiprinimas ir aktyvi užsienio politika: Lietuva tapo viena sparčiausiai finansavimą gynybai didinančių NATO šalių –gynybos finansavimas 2018 m. viršys 2% BVP.