Liepos 4 - 7 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seimas dar kartą nusprendė pratęsti Seimo II (pavasario) sesiją, šį kartą iki liepos 13 d. Už tai balsavo 80 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 36 parlamentarai. Seimo posėdžius numatoma surengti liepos 11 ir 13 dienomis (liepos 7-ąją planuoti posėdžiai nevyks). Tarp svarbiausių posėdžių klausimų – Miškų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma įgyvendinti valstybinių miškų valdymo pertvarką. Posėdžiuose numatoma apsispręsti dėl Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų pataisų, dėl principinės kariuomenės struktūros tvirtinimo ir kt. Pratęstoje sesijoje taip pat planuojama pristatyti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) artimiausius ketverius metus vadovaus Edita Janušienė, šiuo metu Lietuvos banke dirbanti vyriausiąja auditore. Galutiniame VMI vadovo konkurso etape - pokalbyje - dalyvavo 6 pretendentai iš 11 oficialiai užsiregistravusių kandidatų. E. Janušienė yra baigusi Vilniaus universitetą, įgijusi ekonomisto išsilavinimą. Nuo 2013 metų ji dirba Lietuvos banko Vidaus audito skyriaus viršininke, anksčiau yra dirbusi Valstybės kontrolėje bei įvairiose pareigose VMI.

Konstitucinis teismas (KT) pranešė priėmęs nagrinėti Seimo paklausimą dėl socialdemokratų parlamentaro Mindaugo Basčio veiksmų atitikimo šalies Konstitucijai. Bylą, ar šis Seimo narys nusipelno apkaltos, Teismas žada svarstyti rudenį. KT priimtas nagrinėti Seimo paklausimas, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos. Parlamentinės specialiosios tyrimo komisijos nuomone, p. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis, per apklausas VSD, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Specialiosios apkaltos komisijos posėdžiuose jis vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus. M. Bastys kaltinamas organizavęs neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės vadovais siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje. Todėl, Apkaltos komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Nors M. Bastys neigia kaltinimus, jis žada paklusti KT išvadai ir po jos svarstyti, ar pačiam pasitraukti iš Seimo, taip išvengiant apkaltos procedūros užbaigimo.

Vyriausybės naujienos

Baigėsi konsultacijos dėl V. Šapokos pateiktų pasiūlymų dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo. Konsultacijos išryškino gilius nesutarimus Vyriausybėje. Akivaizdu, kad Vyriausybės laukia iššūkis dėl to, kaip pertvarkyti mokesčių sistemą. Suinteresuotosios institucijos turi savų pasiūlymų šiuo klausimu, kurie esmingai skiriasi Finansų ministerijos pozicijų. Ūkio ministerija nevengia pastabų pasiūlymams: pagrindiniai siūlymai – nulinis pelno mokestis reinvesticijoms, „Sodros“ lubos startuoliams bei lengvatos viešbučiams išlaikymas. Ministerija siūlo priimti pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas apmokestinimas tik tuo atveju, kai jis yra paskirstomas, t.y. išmokami dividendai. Tokiu būdu Lietuva, anot ministro, žengtų Latvijos ir Estijos pavyzdžiu, nes Baltijos valstybių regione būtų suvienodintos mokestinės lengvatos. Ministerija nepritaria ketinimui naikinti PVM lengvatą viešbučiams ir laikosi pozicijos, kad nustačius 21% PVM tarifą apgyvendinimo įstaigoms, sumažėtų šalies turizmo konkurencingumas: dabartinis 9% PVM tarifas viešbučiams Lietuvoje atitinka Baltijos šalių regiono lygį – Lenkijoje jis yra 8%, Latvijoje 12%, Estijoje 9%.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nepasitenkinimas kyla dėl ūkininkų didesnio apmokestinimo, kad atsisakoma rinkimų kampanijos pažadų konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo mokesčius „Sodrai“. Seimo opozicija irgi neslepia skeptiško požiūrio į pateiktąsias pertvarkos gaires, pvz., dėl vadinamųjų „vaiko pinigų“ skyrimo visiems tėvams, net ir tiems, kurie ir patys geba iš savo nemenkų pajamų juos išlaikyti. Seime, lauks nemenkas iššūkis, kai šį rudenį kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė pateiks savo siūlymus dėl mokesčių sistemos pakoregavimo. Finansų ministras pasiūlytą mokesčių pertvarką vadina nuoseklia, logiška ir kompleksine. Vyriausybė siūlo:

• Padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – nuo 310 Eur iki 380 Eur;
• Atsisakyti papildomo 200 Eur NPD už vaikus. Parama keičiama išmokomis už vaikus (už pirmąjį ir antrąjį vaiką būtų mokama po 30 Eur/ mėn, o už trečiąjį ir daugiau vaikų – po 75 Eur). Socialinės rizikos šeimos gaus išmokas maistu, talonais;
• Planuojama nustatyti NPD ir „Sodros“ įmokoms – 100 Eur uždirbantiems iki 380 Eur (MMA), ir mažesnį dydį uždirbantiems iki 480 Eur;
• Nebelieka individualios veiklos rūšių skirstymo į tas, kurios apmokestinamos 5% ir 15% (laisvosios profesijos). Mokesčių dydis priklausys nuo veiklos apmokestinamųjų pajamų. Individualios veiklos pajamos iki 10.000 Eur per metus būtų apmokestinamos 5% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Pelnui pasiekus 30.000 Eur, mokestis būtų 15%;
• Siūloma naikinti minimalų verslo liudijimo dydį (dabar 684 Eur) – savivaldybės galės pačios jį pasirinkti;
• Siūloma atsisakyti statybos ir autoremonto verslo liudijimo veiklų;
• Ketinama suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas. Jos būtų skaičiuojamos nuo 50% apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“. Atsisakoma minimalių įmokų „Sodrai“ – įmokos mokamos nuo uždirbamų pajamų;
• Planuojama nustatyti pelno mokesčio atostogas verslo pradžioje (kai metinė apyvarta iki 300.000 Eur, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10);
• Siūlomos ir įmokų „Sodrai“ atostogos pirmą kartą pradedantiems savo verslą;
• Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka;
• Pajamas iš žemės ūkio veiklos siūloma apmokestinti bendra tvarka;
• Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą;
• Siūloma atsisakyti akcizų lengvatos akmens angliai, koksui, lignitui;
• Siūloma atsisakyti pelno mokesčio lengvatos lėšoms, surinktoms už jūrų uostų, oro navigacijos paslaugų rinkliavas;
• Siūloma atsisakyti 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams;
• Siūloma naikinti ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai ir laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti;
• Siūloma padidinti akcizų tarifą dyzeliniams degalams nuo 330,17 iki 347 Eur/1.000 l. Dėl to kaina gali išaugti 2 ct/l;
• Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220.000 Eur bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220.000-300.000 Eur – 0,5%, 300.000–500.000 Eur – 1%, daugiau nei 500.000 Eur – 2%. Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220.000 Eur apmokestinamas 0,5% tarifu;
• Pajamoms iš komercinių išradimų siūloma nustatyti 5% pelno mokestį (dabar 15%);
• Investuojantiems į technologijų atnaujinimą siūloma leisti atskaityti 100% pelno mokesčio. Dabar per metus galima atskaityti 50% pelno mokesčio;
• Ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų „lubas“.