Sausio 19 – 23 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Žemės ūkio viceministras A. Pekauskas ir ministro patarėjas M. Petkevičius pasitraukė iš pareigų Žemės ūkio ministerijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keisti ligos išmokų ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarką. Siūloma įteisinti galimybę darbuotojams pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Pagal siūlomą tvarką, pirmąsias dvi dienas, darbdaviui sutikus, būtų galima pateisinti paties darbdavio sprendimu, kuris apie tai informuotų „Sodrą“. Darbdaviui nesutikus, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo.

Kitos naujienos

Europos Parlamentas nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl prekybos susitarimo su MERCOSUR bloku. Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti, ar praėjusią savaitę pasirašytas susitarimas neprieštarauja ES sutartims. Sprendimas kreiptis į Teisingumo Teismą sukuria teisinį neapibrėžtumą dėl susitarimo galiojimo statuso. Numatoma, kad išaiškinimas gali užtrukti iki 2 metų.

Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė teisės akto projektą, kuriuo apribojama galimybė vienam asmeniui turėti daugiau kaip 50 SIM kortelių, siekiant mažinti galimybes naudoti išankstinio mokėjimo SIM korteles nusikalstamais tikslais. Taip pat siūloma nustatyti, kad SIM kortelės galėtų būti aktyvuojamos tik Lietuvoje, ES ir EEE valstybių teritorijose.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja pranešė Seimo laikinajai grupei „Už demokratinę Baltarusiją“ apie sprendimą kraustytis į Varšuvą.

Euro grupės valstybių narių ministrai patvirtino Kroatijos centrinio banko vadovą B. Vujčičių naujuoju Europos centrinio banko pirmininko pavaduotoju. Buvęs finansų ministras R. Šadžius taip pat kandidatavo į pirmininko pavaduotojo pareigas.

LRT taryba posėdyje nubalsavo prieš atsistatydinimą in corpore iš pareigų. Tarybos atsistatydinimas reikštų ir generalinės direktorės bei jos pavaduotojo pasitraukimą iš pareigų.

Valstybės kontrolė atliko valstybės rezervo auditą ir praneša, kad rezervas sudaromas neatsižvelgiant į rizikas bei nėra pagrįstas valdymo planuose numatytais scenarijais. Auditas nustatė, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių rezervo kaupimo užduočių 2021–2024 m. nebuvo įvykdytos: 2024 m. nepanaudota 37 proc. asignavimų, iš jų 25 proc. panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms. Taip pat pažymima, kad atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus grėsmių ir galimų padarinių, taip neužtikrinant atsargų laikymo decentralizacijos.