Birželio 15 – 19 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Prezidentas G. Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą, skirtą vidaus ir užsienio politikai aptarti. Kalboje dominavo nacionalinio saugumo, gynybos stiprinimo, politinės korupcijos, energetinės nepriklausomybės, migracijos politikos ir kitos temos. Tai jau septintasis G. Nausėdos metinis pranešimas einant prezidento pareigas.

Naujieji koalicijos partneriai pasidalino Seimo komitetų pirmininkų portfelius. Socialdemokratai pirmininkaus: Ateities; Aplinkos apsaugos; Biudžeto ir finansų; Europos reikalų; Kultūros; Nacionalinio saugumo ir gynybos; Švietimo; Užsienio reikalų; Sveikatos; Žmogaus teisių; Teisės ir teisėtvarkos komitetams. Demokratai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaus: Ekonomikos ir inovacijų; Energetikos ir darnios plėtros; Socialinių reikalų ir darbo komitetams. LVŽS-KŠS pirmininkaus: Kaimo reikalų; Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams.

Vyriausybės naujienos

Socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS-KŠS frakcija pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį. Sutartyje numatyta vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą politiką. Socialdemokratų partijos pirmininkas M. Sinkevičius nusprendė imtis Ministro Pirmininko pareigų. Tuo tarpu koalicijos formavimo derybų metu nuspręsta, kad Demokratams bus patikėtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, į kurias jie deleguos savo ministrus. Socialdemokratai toliau kuruos devynias ministerijas, o LVŽS-KŠS – dvi. I. Ruginienės vadovaujama XX-oji Vyriausybė planuoja pranešti apie atsistatydinimą ateinančią savaitę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo 2027 metams nustatyti 1245 eurų minimaliąją mėnesinę algą (MMA) (8 proc., arba 92 eurais didesnę, palyginti su 2026 m.). Su šiuo pasiūlymu nesutinka darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai, kurie trečiadienį Trišalėje taryboje pasiekė susitarimą MMA didinti 7,19 proc. bei ragina Vyriausybę nuo kitų metų 30 eurų – iki 777 eurų – padidinti NPD.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ planuoja atlikti jai paskirtų ministerijų įstaigų korupcijos rizikų vertinimo auditus, kuriais remiantis gali būti restruktūrizuojamos įstaigos.

Viešojoje erdvėje aktyviai diskutuojama dėl Lietuvos – Kinijos diplomatinių santykių normalizavimo perspektyvų. Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad šiuo metu vyksta dvišalės diskusijos dėl diplomatinių atstovybių Pekine bei Vilniuje, o rezultatų tikimasi per artimiausią pusmetį.

Kitos naujienos

Lietuvos bankas prognozuoja, kad BVP šiemet augs 2,7 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau nei prognozuota balandžio mėnesį. Ekonomikos prognozės pabloginimą lėmė mažesni, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio rezultatai (ekonomika susitraukė -0,3 proc.). Infliacijos rodiklis išliko nepakeistas – 2026 m. infliacija turėtų siekti 5,1 proc.  Ateinančiais metais BVP augimas turėtu sulėtėti iki 2 proc. o 2028 – paspartėti iki 3,3 proc.

Europos Parlamentas pritarė ES migrantų grąžinimo taisyklių reformai, kuria suteikiama galimybė steigti deportacijos centrus už Europos Sąjungos ribų, skirtus migrantams, gavusiems nurodymus išvykti iš ES, tačiau negalintiems grįžti į savo gimtąsias šalis. Reformai dar turės pritarti Taryba, tačiau neformaliai taisyklės jau suderintos.

Valstybės kontrolė atliko 2021-2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti auditą. Identifikuota, kad sistema veikia rezultatyviai, tačiau augantys poreikiai ir finansavimas išryškino problemas – fragmentiškumą, kompetencijų trūkumą ir ribotas galimybes skaitmenizuotai stebėti rezultatus.