Lex Lietuva | Rugpjūčio 26 - 30 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 31 - rugpjūčio 4 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politinių partijų naujienos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai politinėje taryboje aptarė pasirengimą rugsėjo 10 d. prasidedančiai Seimo rudens sesijai bei Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą. Abiejų frakcijų atstovai tvirtina bent kol kas liekantys koalicijoje, kartu rengs svarbiausius po mėnesio prasidedančios Seimo rudens sesijos sprendimus, tarp jų – dėl mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo. Tačiau LSDP neatsisako planų rugsėjo pabaigoje arba spalį apsispręsti, ar likti koalicijoje. Šiame posėdyje nedalyvavo atostogaujantis Gintautas Paluckas, LSDP pirmininkas, kurio iniciatyva socialdemokratų skyrių yra paprašyta iki rugsėjo 20 d. pateikti savo išvadą, ar partijai verta likti valdančiojoje koalicijoje su valstiečiais - žaliaisiais.

Vyriausybės naujienos

Vyriausybė patobulino mokesčių ir socialinės sistemos pertvarkos planą. Vyriausybės vadovas jau pristatymo metu pastebėjo, kad ir šis mokesčių pertvarkos variantas nėra galutinis, nes diskusijos bus tęsiamos ir galutiniai sprendimai bus priimti rudenį Seime. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tvirtino remiąs naujausius Vyriausybės pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos ir ketinantys už juos balsuoti parlamento rudens sesijoje, tai rodo pasikeitusią jo poziciją, kuri Vyriausybei pristačius pirmąjį pertvarkos planą buvo negatyvi. Socialdemokratas ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius taip pat pareiškė esąs patenkintas nauju projektu, kurį pavadino kompromisiniu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba, kad visą mokesčių sistemą bus galima vertinti tada, kai atskiri pasiūlymai taps įstatymų pataisų paketu. „Mokesčių sistemos tobulinimas prasmingas bus tik tuomet, jeigu užtikrins socialiai teisingesnę ir ekonomikos augimui patrauklesnę mokestinę aplinką. "Visą mokesčių sistemos pertvarką vertinsime tada, kai atskiri pasiūlymai suguls į konkretų įstatymų pataisų paketą. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas balansas tarp deklaruojamų tikslų ir šalies finansinių galimybių", – išplatintame pranešime teigia D. Grybauskaitė. – "Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir 40 mln. eurų SODROS „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba.“

Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga“, – išplatintame pranešime teigia Vitas Vasiliauskas, Lietuvos Banko valdybos pirmininkas. Lietuvos banko vertinimu, siekiant esminių pokyčių jau artimiausiu metu būtini sprendimai toliau atsisakant abejotinų pajamų mokesčio ir kitų lengvatų, gerinant pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir didinant jo mokėtojų skaičių, įteisinant platesnę nekilnojamojo turto mokesčio bazę, pradedant taikyti aplinkosaugos mokestį transporto priemonėms. Kad sistema būtų skaidresnė ir mažėtų paskatos šešėliui, Lietuvos bankas siūlo sujungti darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir užtikrinti tiesioginę priklausomybę tarp šių įmokų bei išmokų dydžių.

Kitos naujienos

Vyriausybė rudenį planuoja imtis valstybės tarnybos pertvarkos. Seimą pasieks naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriame numatoma centralizuota atranka į valstybės tarnybą, šiuo metu galiojančių valdininkų atlyginimų priedų inkorporavimas į pareiginę algą, metinių atostogų skaičiavimas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, buvusių valstybės tarnautojų rezervo atsisakymas ir kiti pakeitimai. Premjeras išsakė, kad naujas Valstybės tarnybos įstatymo projektas yra tarp prioritetinių Vyriausybės darbų artėjančioje Seimo rudens sesijoje ir neatmetė, kad klausimas gali sulaukti panašių politinių diskusijų, kokias sukėlė valstybinių miškų urėdijų pertvarka.

Aplinkosaugos kontrolės funkcijas nuo kitų metų vidurio turėtų vykdyti viena centralizuota institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis Vyriausybė priėmė sprendimą į vieną departamentą sujungti aštuonis šiuo metu veikiančius regionų aplinkos apsaugos departamentus. Tikimasi, kad tai užtikrins efektyvesnę pažeidimų kontrolę, bus pagerinta aplinkos būklė bei sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai, teikiama kokybiškesnė pagalba verslui.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.