Lex Lietuva | Birželio 12 - 16 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Liepos 13 – 17 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas baigė pratęstą pavasario sesiją. Nuo 2026 m. kovo 10 d. iki liepos 14 d. surengti 58 posėdžiai, priimti 422 teisės aktai, iš jų – 296 įstatymai. Kita eilinė Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną. Tarp svarbiausių sprendimų – Kapčiamiesčio karinio poligono steigimas, LRT valdysenos pakeitimai, laikinai sumažinti akcizai kurui, sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarka.

Seimo Audito komiteto pirmininku paskirtas Artūras Zuokas, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei. Jis pakeis iki šiol šias pareigas ėjusį Artūrą Skardžių.

Seimas pradėjo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti naują terminuotų darbo leidimų užsieniečiams modelį. Šis modelis sudarytų sąlygas užsieniečiams paprasčiau atvykti dirbti į Lietuvą iki 2 metų, o pasibaigus šiam laikotarpiui jie privalėtų bent 6 mėnesiams išvykti iš šalies.

Vyriausybės naujienos

Seimui patvirtinus Vyriausybės programą, antradienį prisiekė ir darbą pradėjo Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama XXI-oji Vyriausybė. Už Vyriausybės programos projektą balsavo 72 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 4 susilaikė.

Prie Užsienio reikalų ministerijos viceministrų komandos jungiasi buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, kuris bus atsakingas už ekonominės diplomatijos bei ekonominio saugumo klausimus, ir Lina Rukštelienė, kuruosianti transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo temas. Darbą ministerijoje tęs viceministrai Sigitas Mitkus ir Vidmantas Verbickas, viceministrės pozicijoje nebelieka Audros Plepytės. Ministerijos kanclerės pareigose lieka Aistė Stakėnienė.

Energetikos viceministrais tapo Darius Indriūnas, kuris bus atsakingas už šilumos ir dujų sektorius bei energetikos rinkų konkurencingumo didinimą, ir Ignas Junevičius, kuruosiantis atsinaujinančios energetikos, lankstumo, elektrifikacijos, energetikos investicijų skatinimo klausimus. Viceministro pareigas toliau eis Gabriel Gorbačevski. Energetikos ministerijos kanclerės pareigas eis Eglė Radišauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministru pradėjo dirbti Tadas Vinokuras, kuris bus atsakingas už pensijų, piniginės paramos, paramos būstui, socialinio draudimo veiklos sritis. Darbus tęs viceministrės Aušra Putk, Rita Grigalienė, Deimantė Bukeikaitė. Ministerijos kanclere tapo Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė, iki šiol vadovavusi Ministrės Pirmininkės biurui.

Finansų viceministru tapo Kęstutis Kvaraciejus, anksčiau ėjęs ministerijos kanclerio pareigas. Taip pat skelbiama, jog viceministre taps Rūta Carik, darbus tęs viceministras Januš Kizenevič, o nauja ministerijos kanclere bus paskirta Ingrida Ragaišienė.

Žemės ūkio viceministrais dirbs Kęstas Spūdys, Ligita Valalytė, Genovaitė Beniulienė, darbą viceministrų komandoje toliau tęs Rolandas Taraškevičius.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti grupės Seimo narių iniciatyvai padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, teigdama, kad dabartinė riba yra proporcinga ir atitinkanti Lietuvos ekonomines realijas.

Kitos naujienos

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį prašymus atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. arba 7,2 proc. visų dalyvių. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, kai iš sistemos pasitraukė 35,6 proc. kaupiančiųjų, pasitraukimų srautas sumažėjo apie penkis kartus. Antroje pakopoje toliau kaupia 781 tūkst. dalyvių.

Valstybės kontrolė nustatė, kad 2022-2025 metų pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms skatinti buvo numatyta 3,02 mlrd. eurų, o panaudota pusė šios sumos – 1,5 mlrd. eurų. Valstybės kontrolės teigimu, inovacijų infrastruktūra valdoma fragmentiškai, ne visada vertinama, kokį rezultatą sukūrė finansuoti projektai, o mažėjant Europos Sąjungos paramai ir inovacijoms numatytiems asignavimams iš valstybės biudžeto, valstybė dar nėra numačiusi, kaip užtikrins ilgalaikį inovacijų finansavimą.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!