Rugpjūčio 3 – 7 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Vyriausybės naujienos

Energetikos  viceministrės pareigas pradėjo eiti Karolina Štelmokaitė, kuri bus atsakinga už Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai energetikos darbotvarkę, tarptautinius ryšius, vartotojų interesų stiprinimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Iki paskyrimo K. Štelmokaitė daugiau kaip du dešimtmečius dirbo ES institucijose.

Vidaus reikalų viceministru tapo Linas Drazdauskas, prieš tai dirbęs advokatu. Ministerijos kancleriu tapo Laimonas Rudys, kuris ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas G. Palucko Vyriausybėje, ilgą laiką dirbo „Sodroje“.

Paskirstytos Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės atsakomybių sritys. Strateginis sveikatos sistemos planavimas ir investicijų politika pavesta kuruoti viceministrei Editai Gudišauskienei, sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos, visuomenės sveikatos stiprinimo bei psichikos sveikatos klausimus – viceministrui Ignui Rubikui. Viceministras Skirmantas Krunkaitis, kaip ir ankstesnėje kadencijoje, lieka atsakingas už Asmens sveikatos departamento veiklą, susijusią su pirminės ir specializuotos asmens sveikatos priežiūros, odontologijos bei medicininės reabilitacijos paslaugomis. Tarptautinio bendradarbiavimo ir farmacijos politikos sritis ir toliau kuruos viceministras Daniel Naumovas.

Kitos naujienos

„Delfi“ užsakymu liepos mėnesį atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės apklausa vertinanti partijų potencialą Seimo rinkimuose. Apklausos duomenimis už TS-LKD Seimo rinkimuose balsuotų 16,2% apklaustųjų, socialdemokratus – 10,1%, „Nemuno aušrą“ – 8,5%, Liberalų sąjūdį – 8,1%, Valstiečius – žaliuosius 5,6%. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Nacionalinis susivienijimas bei Laisvės partija neperžengtų 5% kartelės. Atitinkamai 13,7% apklaustųjų Premjero pozicijoje matytų Ingridą Šimonytę, 7,3% - Remigijų Žemaitaitį, 6,7% - Mindaugą Sinkevičių.

Įsigaliojo Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai. Vienas pagrindinių pakeitimų – pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams, kurie per paskutinius 5 metus neturėjo nuosavo NT, minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. Antrai ir sekančioms būsto paskoloms standartiškai bus taikomas 30% pradinio įnašo reikalavimas, tačiau yra išimtis numatanti 15% įnašo reikalavimą, jei ankstesnės paskolos yra gražintos daugiau nei 50% nuo pradinės sumos. Taip pat keičiasi paskolos įmokų ir pajamų santykio vertinimas – nuo šiol paskolos įmoka negalės būti didesnė kaip 50% asmens pajamų (su ne mažesne nei 6% palūkanų norma.

Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lūkestis – sumažinti agentūros etatų skaičių nuo maždaug 350 iki 250, arba maždaug 30 proc. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų agentūrai skirtame lūkesčių rašte numatyta, kad agentūra turi parengti veiklos efektyvumo didinimo planą, kuris leistų iki 2029 m. administravimo sąnaudas sumažinti bent 30 proc. ir tiek pat sutrumpinti paslaugų teikimo terminus.

Eurostato duomenimis, 2021–2025 m. atsinaujinančių šaltinių dalis Lietuvos elektros suvartojime išaugo daugiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Bendra atsinaujinančios energetikos galia Lietuvoje šiuo metu siekia 6,4 GW – 39 proc. (1,8 GW) daugiau nei prieš metus, o iki šių metų pabaigos planuojama pasiekti 7 GW.

Darbą pradėjo nauja „Regitros“ vadovė Ieva Tarailienė. Anksčiau I. Tarailienė dirbo bendrovėje „NRD Companies“, Registrų centre, kaip tarptautinė ekspertė bendradarbiavo su UNIDROIT organizacija registrų praktikos srityje. I. Tarailienė pakeitė laikinai pareigas ėjusį „Regitros” vadovą Rytį Polikauską.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,1 proc. – 1,3 procentinio punkto mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 1,1 punkto mažiau nei prieš metus.