Rugpjūčio 7 - 11 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) vis dar nėra randamas sutarimas dėl tolesnio dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje. Įtampą kelia ir tai, jog įtakingi partijos nariai ragina neremti dabartinio lyderio G. Palucko nuomonės palikti koaliciją. Praėjusią savaitė trys buvę partijos lyderiai, Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas ir Česlovas Juršėnas parašė atvirą laišką partijos skyriams, kuriame prašo pasisakyti už tolesnį partijos dalyvavimą koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Laiške akcentuojama, jog būdami koalicijoje su valstiečiais – žaliaisiais, socialdemokratai turi galimybę įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytas nuostatas, socialdemokratines iniciatyvas ir pažadus rinkėjams. Teigiama, jog dabartinis pirmininkas labiau vadovaujasi emocijomis nei konkrečiais argumentais, be to dar neturėjo laiko įsigilinti į darbo koalicijoje subtilybes, todėl partijos skyriai raginami nepriimti sprendimo, kurio pasekoje partijai gali reikėti trauktis iš valdančiosios koalicijos. Kol kas 9 iš 12 savo nuomonę jau pateikusių skyrių pasisako už pasitraukimą iš koalicijos, vienas ragina pasilikti, o du – persiderėti dėl koalicijos sutarties sąlygų. LSDP prezidiumas yra paprašęs skyrių savo nuomonę pateikti iki 2017 m. rugsėjo 20 d. Tuomet bus šaukiama partijos Taryba, kuri priims galutinį sprendimą – toliau dirbti koalicijoje ar pereiti į opoziciją.

Kitos naujienos

Krašto apsaugos ministerija siekdama užtikrinti vieningą kibernetinio saugumo politikos formavimą pradeda valstybės kibernetinio saugumo įstaigų konsolidavimą. Valstybės mastu vykdoma kibernetinio saugumo reforma apims šešių Krašto apsaugos ministerijos ir kitų biudžetinių įstaigų padalinių pertvarkymą, iš kurių iki 2018 m. I ketvirčio planuojama suformuoti 3 padalinius, pavaldžius Krašto apsaugos ministerijai. Įgyvendinus kibernetinės ir elektroninės saugos padalinių ir funkcijų perskirstymą, valstybės ryšių ir informacinių sistemų politiką ir nacionalinę kibernetinio saugumo politiką formuos Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamentas, su integruotais Vidaus reikalų ministerijos už elektroninę informacijos saugą atsakingų padalinių ir Vyriausybinių ryšių centro specialistais. IT, ryšių sistemos ir valstybinių tinklų priežiūrą bei vystymą vykdys naujai formuojama Informacinių technologijų tarnyba prie KAM, kuri bus sudaroma Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos prie KAM, Vyriausybinių ryšių centro ir Valstybės įmonės „Infostruktūra“ pagrindu. Kibernetinius incidentus valdys ir akreditavimo funkcijas vykdys vieningas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie KAM, sudarytas Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos, Vyriausybinių ryšių centro ir Ryšių reguliavimo tarnybos Saugumo incidentų tyrimų padalinio (CERT-LT) specialistų pagrindu. Toks įstaigų apjungimas į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą leis įgyvendinti Kibernetinio saugumo įstatymą dėl vieno langelio principo ir sumažins administracinę naštą valstybės ir privačių informacinių išteklių valdytojams.

Vyriausybė taip pat pradeda valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Nors visose biudžetinėse įstaigose šių funkcijų paskirtis yra tokia pati, tačiau jos valdomos labai skirtingai, netgi naudojant skirtingas informacines sistemas. Siūloma pirmiausia konsoliduoti technines buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas taikant bendrus šių veiklos procesų standartus, dalį jų automatizuoti bei įdiegti bendras informacines sistemas. Vyriausybės kanceliarijai pavesta artimiausiu metu pateikti Vyriausybei siūlymus dėl šių funkcijų konsolidavimo būdo ir biudžetinių įstaigų, kurių funkcijas siūloma sujungti pirmiausia, apimties. Taip pat bus pasiūlyta biudžetinė įstaiga, kuriai būtų tikslinga pavesti centralizuotai atlikti šias funkcijas.