Lapkričio 2 – 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas priėmė dirbtinio intelekto (DI) priežiūros įstatymą, kuriuo įgyvendinamas ES DI aktas. Dokumentas nustato bendras DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo taisykles. Lietuva pasirinko decentralizuotą priežiūros modelį, t. y. institucijos DI sistemas prižiūrės pagal savo kompetencijas: Lietuvos bankas – finansų sektoriuje, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – duomenų apsaugos ir biometrijos srityse, Valstybinė darbo inspekcija – užimtumo srityje ir kt.

Vyriausybės naujienos

Premjeras M. Sinkevičius pavedė ministrams parengti siūlymus dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo. Energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki lapkričio 9 d. pavesta įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl jo apmokestinimo.  

Vyriausybė pritarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai politikos programai. Programą sudaro įžanginė dalis, penkių Lietuvos pirmininkavimo prioritetinių sričių pristatymas ir pagal 10 ES Tarybos sudėčių išdėstyti numatomi darbai bei siektini rezultatai. Penki išskirti prioritetai: saugi ir atspari Europa, ES plėtra, ekonomiškai stipri ir inovatyvi Europa, vidaus saugumas ir demokratijos atsparumas bei socialiai atsakinga ir sveika Europa.

Kitos naujienos

Valdančiosios koalicijos darbo grupė aptarė siūlymus dėl 2027 m. valstybės biudžeto deficito mažinimo. Svarstoma atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, taip pat preliminariai sutarta dėl progresinio azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo, kuris į biudžetą leistų papildomai surinkti apie 34 mln. Eur. Kitas darbo grupės posėdis numatytas antradienį, lapkričio 10 d.

Lietuva ir Vokietija pasirašė deklaraciją dėl strateginio bendradarbiavimo gynybos srityje. Berlyno saugumo konferencijoje ją pasirašė krašto apsaugos ministras R. Kaunas ir Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas. Deklaracijoje numatyta plėsti abiejų šalių karinį bendradarbiavimą, didinti bendrų pratybų skaičių, stiprinti gynybos pramonės partnerystę ir kt.

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos D. Gerulytės teigimu, iš II pensijų kaupimo pakopos per dvejus metus gali pasitraukti iki 70 proc. sistemos dalyvių.

Europos Komisija priėmė 2027 m. darbo programą. Joje numatytos pagrindinės kitų metų ES teisėkūros ir kitos iniciatyvos. Daugiausia dėmesio bus skiriama ES konkurencingumo didinimui, bendrosios rinkos stiprinimui, administracinės naštos mažinimui, saugumui ir gynybai. Komisija taip pat planuoja pateikti dirbtinio intelekto taikymo įvairiuose sektoriuose planą, skaitmeninės transformacijos iniciatyvų rinkinį, pasiūlymus dėl finansų sektoriaus konkurencingumo didinimo bei reguliavimo supaprastinimo.

Lietuvos darbo rinka po 2025 m. sąstingio vėl atsigauna, praneša Lietuvos bankas. 2026 m. pirmus tris ketvirčius užimtųjų skaičius viršijo pernykštį lygį (1 mln. 490 tūkst., metinis augimas 0,3 proc.), ir priartėjo prie istorinių aukštumų. Trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo 0,1 proc. punkto lėčiau nei prieš metus ir sudarė 8,3 proc. LB skaičiavimu, įvertinus kainų augimą, realusis darbo užmokestis pakilo 2,2 proc. – 2,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus.