Rugpjūčio 14 - 18 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Naujienų agentūros BNS užsakymu, rinkos tyrimų kompanija RAIT atliko visuomenės apklausą, kuri rodo, jog Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai populiarumu pralenkė valdančiąją Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Skirtumas tarp šių partijų nuosekliai mažėjo pastaruosius kelis mėnesius. Apklausos duomenimis po truputį kyla socialdemokratų palaikymas, o liberalai kol kas laikosi ties 7 – 8 % riba. Kitos partijos nesurenka didesnio nei 5 % palaikymo. Apklausa atlikta liepos viduryje, iškarto po to, kai pasibaigė Seimo sesija.

Portalas DELFI trečius metus iš eilės rengia išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“. Septynių dalių cikle planuojama paskelbti įtakingiausius politikus, verslininkus/ ekonomistus, tarnautojus/ teisininkus, žiniasklaidos atstovus, visuomenininkus, sporto ir popkultūros atstovus. Šiame projekte lyginama visuomenės ir Lietuvos elito nuomonė, t.y. yra atliekamos dvi apklausos. Pirmoji ciklo dalis skirta įtakingiausiems politikams. Pirmasis įtakingiausiųjų trejetas tiek visuomenės, tiek ir Lietuvos elito nuomone yra toks pats: aiški lyderė – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po jos rikiuojasi Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, o trečiasis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Teisėkūros naujienos

Trečiadienį Vyriausybė svarstė Seimo nario Virginijaus Sinkevičiaus teiktas Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma smarkiai išplėsti mažųjų akcininkų teises. Pataisomis siūloma įtvirtinti galimybę visiems akcininkams, nepriklausomai nuo jų turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, susipažinti su visa informacija, įskaitant ir bendrovės komercines paslaptis ar kita konfidencialia informacija, nors šiuo metu įstatymu tokia teisė suteikiama tik tiems asmenims, kurie valdo daugiau kaip pusę bendrovės akcijų. Įstatyme siūloma numatyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet nebūtų galima susipažinti su tokia informacija, tad teisė į informaciją nebūtų absoliuti. Naujuoju reglamentavimu taip pat siūloma išplėsti ratą asmenų, kurie negalėtų būti stebėtojų tarybos ar priežiūros funkcijas atliekančios valdybos, nariais, sąrašą, įtraukiant auditorių, su kuriuo sudaryta sutartis dėl bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio audito.

Vyriausybė pateikė Seimui Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti susigražinti Lietuvoje sumokėtą PVM užsienio apmokestintiems asmenims, įsikūrusiems tose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse, kurios jo neturi. Premjero teigimu, šios pataisos pagerins verslo sąlygas užsienio investuotojams, todėl tikimasi teigiamo poveikio šalies ekonomikos raidai. Akcentuojama, kad šį pasiūlymą yra rekomendavęs EBPO fiskalinis komitetas.

Vyriausybės naujienos

Darbą pradeda nauja finansų viceministrė Miglė Tuskienė. Ji bus atsakinga už fiskalinę politiką, Lietuvos narystės ES ir tarptautinėse finansų institucijose klausimus. Pastaraisiais metais M. Tuskienė dirbo finansų patarėja Lietuvos nacionalinėje atstovybėje ES. Ji Vilniaus universitete yra įgijusi ekonomikos magistro laipsnį, finansų srityje dirba daugiau nei 20 metų. Anksčiau ji dirbo Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamente, taip pat vadovavo ES ir tarptautinių santykių departamentui. Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES M. Tuskienė kuravo ekonomikos ir finansų politikos koordinavimo klausimus. Naujoji finansų viceministrė taip pat stažavosi Tarptautinio valiutos fondo institute, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje bei kitose tarptautinėse organizacijose.

Svarstoma nuo 2018 m. įsteigti naują vyriausybinę agentūrą skirtą kariniams viešiesiems pirkimams vykdyti. Į Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) turėtų pereiti dirbti daugiau nei 100 dabar įvairiuose KAM padaliniuose dirbančių asmenų. Įkurti centralizuotą karinių pirkimų agentūrą nuspręsta priėmus naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymą. Šiam siūlymui jau anksčiau buvo pritarusi KAM Gynybos resursų taryba. Naujoji agentūra bus atsakinga už visus krašto apsaugos sistemos pirkimus, viršijančius mažos vertės pirkimų ribas. Tokių krašto apsaugos sistemoje yra apie 95% – tai didelės vertės ginkluotės, infrastruktūros, ryšių, informacinių sistemų ir kiti pirkimai. Tuo tarpu krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos savarankiškai galės vykdyti tik mažos vertės pirkimus. Tikimasi, kad nauja agentūra padės užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų panaudojimą.

Trečiadienį pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos reorganizavimas. Reorganizacija pradedama nuo vadovybės keitimo: nebedirba vadovo pavaduotojai, keičiasi dauguma departamentų direktorių bei skyrių vedėjų. Vietoje buvusių šešių departamentų liko keturi, vadovaujančių darbuotojų sumažėjo trečdaliu. Esami departamentai reorganizuojami perskirstant ir optimizuojant funkcijas. Po pertvarkos tikimasi ne tik kasmet sutaupyti virš 200 tūkst. eurų per metus bet ir padidinti tarnybos efektyvumą. Artimiausiu metu ketinama didelį dėmesį skirti skundų nagrinėjimo proceso tobulinimui, taip pat planuojama regioninių padalinių pertvarka. Pertvarką inicijuoja Žemės ūkio ministerija, po to kai iš pareigų buvo atleistas tarnybos vadovas Danielius Kuprys. Naujo vadovo konkursą žadama skelbti artimiausiu metu.