Lapkričio 9 – 13 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas pratęsė rudens sesiją iki 2027 m. sausio 12 d. Sprendimas priimtas siekiant surengti galutinį balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, kuria siūloma panaikinti draudimą Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus.

Nalšios šiaurinėje apygardoje vykusiuose pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose daugiausia balsų surinko LVŽS kandidatas G. Kindurys (21,3 proc.) ir Liberalų sąjūdžio atstovė M. Paulauskė (17,45 proc.). Antrasis rinkimų turas vyks lapkričio 22 d. Rinkėjų aktyvumas siekė 32,2 proc.

Vyriausybės naujienos

Valdančioji koalicija sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius ir sparčiau didinti alkoholio bei tabako akcizus. Skaičiuojama, kad šios priemonės į 2027 m. biudžetą papildomai leistų surinkti atitinkamai iki 70 mln. ir 20 mln. Eur. Finansų ministerija taip pat registravo siūlymus didinti saldintų gėrimų akcizus, įvesti progresinį azartinių lošimų mokestį (22–36 proc.) ir padidinti loterijų mokestį nuo 18 iki 20 proc.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei siūlymus dėl biudžeto išlaidų mažinimo. Siūloma peržiūrėti pensijų ir socialinių išmokų indeksavimo, švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo tvarką, optimizuoti ministerijoms pavaldžių įstaigų veiklą ir mažinti jų pareigybių skaičių. Siekiama nuo 2028 m. šių įstaigų išlaidas sumažinti ne mažiau kaip 10 proc.

„Litgrid“ pristatė energetinių salų modelį, pagal kurį Lietuva būtų suskirstyta į septynis elektros sistemos regionus, galinčius savarankiškai veikti sutrikus pagrindinio elektros perdavimo tinklo veikimui. Modeliui įgyvendinti numatoma įrengti 10 naujų elektrinių, kurių bendra galia siektų 800 MW, ir atnaujinti dalį esamų elektrinių. Planuojama, kad keturi regionai iš dalies savarankiškai galėtų veikti nuo 2028 m., o visas modelis būtų įgyvendintas iki 2033 metų.

Finansų ministerija skelbia, kad 2027 m. Lietuva iš ES biudžeto turėtų gauti apie 2,89 mlrd. Eur, o įmoka sieks apie 1 mlrd. Eur. Daugiausia lėšų Lietuvai numatyta sanglaudos politikai ir žemės ūkiui. Pagal ES Tarybos ir Europos Parlamento pasiektą susitarimą, bendrame 2027 m. ES biudžete numatyta 199,7 mlrd. Eur įsipareigojimų ir 211,5 mlrd. Eur mokėjimų.

Kitos naujienos

Lietuvos banko vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas 2027 m. gali siekti 4,5 proc. BVP – 0,7 proc. punkto daugiau nei numatyta biudžeto projekte. Didesnį deficitą gali lemti mažesnės nei planuojama mokestinės pajamos ir papildomos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai bei paramai Ukrainai. 2028–2029 m. deficitas taip pat gali viršyti planuojamą lygį. Panašias išvadas pateikusi Valstybės kontrolė prognozuoja, kad 2029 m. deficitas gali priartėti prie 6 proc. BVP, o valstybės skola – prie 60 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos, kuri gali būti viršyta jau 2030 metais.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad Užsienio reikalų ministerija neformaliu dokumentu pasiūlė Taivanui pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą, tačiau Taivano URM pareiškė neplanuojanti to daryti. Tuo metu, vykstant diskusijoms dėl Lietuvos ir Kinijos santykių normalizavimo, Lietuvoje apsilankiusi Kinijos diplomatų delegacija susitiko su Seimo narių grupės ir URM atstovais. Susitikimuose aptartos diplomatinio atstovavimo atkūrimo galimybės. Seimo Užsienio reikalų komitete taip pat aptartas santykių su Kinija klausimas, sutarta neskubinti jų normalizavimo.