Rugsėjo 4 - 8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos
 
Naujausi politinių partijų reitingai rodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vėl susigrąžino reitingų lyderio poziciją. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3 – 17 dienomis atliko apklausą. Jos duomenys rodo, kad už LVŽS balsuotų 14 % šalies gyventojų, antrojoje vietoje atsidūrė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai su 13 % palaikymu, o tretieji išlieka socialdemokratai turintys 11 % palaikymą. Liberalų sąjūdį palaikytų 7 % gyventojų, partiją „Tvarka ir teisingumas“ – 6 %, o Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą – 5 %. Kitos partijos, apklausos duomenimis, 5 % ribos neperžengtų ir į Seimą nepatektų.
 
Artėjant Seimo rudens sesijai, socialdemokratų frakcija Seime nenori laukti partijos sprendimo dėl dabartinės koalicijos likimo (socialdemokratai skyriuose sprendžia ar partijai vertėtų pasitraukti iš valdančiosios koalicijos) ir siekia su valstiečiais – žaliaisiais pasirašyti memorandumą dėl tolesnio  bendro darbo. Pasirašytas memorandumas reikštų socialdemokratų paramą Vyriausybės programai rudens sesijos metu. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tokį frakcijos sprendimą vertina neigiamai ir atkreipia dėmesį, jog pagal partijos statutą, Seimo frakcijos veiklą koordinuoja partijos prezidiumas. Tai reiškia, jog toks sprendimas pirmiausia turėtų būti priimtas prezidiumo posėdyje. Prezidiumas taip pat turėtų nustatyti būsimos tarybos datą, kuomet bus balsuojama dėl tolesnio darbo koalicijoje. Taryba bus sušaukta ne anksčiau nei rugsėjo 20 d. Iki šios dienos partijos skyriai yra paprašyti pateikti savo nuomonę dėl darbo koalicijoje.
 
Teisėkūros naujienos
 
Šį sekmadienį, rugsėjo 10 d. Seimas pradeda eilinę III rudens sesiją. Pirmąją sesijos dieną numatytas sesijos darbų programos projekto pristatymas. Įregistruotame sesijos darbų programos projekte įrašyti beveik 530 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti per 150, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 7, Seimo nariai (frakcijos) – beveik 250 įstatymų projektų (be lydimųjų teisės aktų projektų).
 
Vyriausybės naujienos
 
Praėjusią savaitę vykusio uždaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime posėdžio metu, finansų ministras Vilius Šapoka pristatė formuojamo kitų metų biudžeto pagrindinius rodiklius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, kitais metais, nepaisant didėsiančių pensijų, augančių išteklių krašto apsaugai bei kitų išlaidų, pirmąkart bus planuojamas viešųjų finansų perteklius. Biudžeto perteklius nebus didelis, veikiausiai nesieks 1 procento. Jis galėtų būti panaudotas rezervui formuoti arba valstybės skolai mažinti. Preliminariai žinoma, jog kitais metais ženkliai padidės finansavimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (216 mln. eurų daugiau nei 2017 m.), Krašto apsaugos ministerijai (149 mln. eurų daugiau nei 2017 m.) bei Sveikatos apsaugos ministerijai (48 mln. eurų daugiau nei 2017 m.). Kitoms ministerijoms finansavimas didės neženkliai. Planuojama, kad Energetikos, Vidaus reikalų, Ūkio, Teisingumo, Žemės ūkio ir Finansų ministerijoms bus skiriamas mažesnis biudžetas nei 2017 m. Tikslesni skaičiai turėtų pasirodyti rugsėjo viduryje, kai Vyriausybė parengs biudžeto projektą.
 
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Vyriausybės nutarimo projektui, kuriuo nuo šių metų spalio valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija didės 10 eurų (nuo 120 Eur iki 130 Eur). Tai reiškia, kad jau spalį vidutinė senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, padidės apie 13 eurų. Taip pat nuo kitų metų sausio prasidėjus indeksavimui, vidutinė senatvės pensija turėtų didėti iš viso 42 eur. Šiam bazinės pensijos didinimui iš „Sodros“ biudžeto 2017 metais prireiks apie 31 mln. eurų, iš valstybės biudžeto bazinės pensijos padidinimas 2017 metais papildomai pareikalaus apie 142 tūkst. eurų.
 
Vyriausybė taip pat siūlo nuo kitų metų kelti ir minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų (šiuo metu MMA yra 380 Eur). Tačiau kol kas šį klausimą svarsčiusi Trišalė taryba bendro sutarimo nerado. Preliminariais skaičiavimais, tokiam MMA didinimui iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 40 mln. eurų. Dar kartą Trišalė taryba prie šio klausimo turėtų sugrįžti rugsėjo 21 d.