Lex Lietuva | Sausio 23 – 27 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Rugsėjo 11-15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Sekmadienį prasidėjo III eilinė Seimo rudens sesija. Kaip įprasta rudens sesijoje, pagrindinis darbas – 2018 m. valstybės biudžeto tvirtinimas. Sesijos programos darbų projekte numatyta per 500 teisės aktų projektų, iš kurių 7 teikia Prezidentė, 150 – Vyriausybė, apie 250 (be lydinčiųjų projektų) Seimo frakcijos. Svarbiausiais rudens darbais įvardijami socialinės atskirties mažinimas, gyventojų pajamų didinimas, kova su korupcija. Seimas sieks stiprinti šeimas, plės finansines paskatas ir paslaugas jaunoms bei vaikus auginančioms šeimoms, bus tęsiama vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, neįgaliųjų poreikių, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimas, bus mažinamos vaistų kainos ir skatinama sveika gyvensena. Sesijos metu didelis dėmesys bus skiriamas ir valstybės saugumui – tarp prioritetinių Seimo darbų – ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtra ir šalies kibernetinis saugumas, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas ir energetikos politikos tikslai ir gairės iki 2050 metų. Švietimo, kultūros ir mokslo srityse Seimas sieks kokybės bei efektyvumo. Čia ypatingas dėmesys bus skiriamas profesiniam mokymui ir šios sistemos pertvarkai. Prezidentė sveikindama parlamentarus su sesijos pradžia akcentavo poreikį mažinti šešėlinę ekonomiką ir korupciją bei būtinybę skaidrinti viešąjį sektorių.

Politinių partijų naujienos

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių balsavimas dėl darbo valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) artėja prie pabaigos. Savo nuomonę iš 60 – ies partijos skyrių jau pareiškė 55. 42 skyriai pareiškė norą trauktis iš valdančiosios koalicijos, 7 skyriai siūlo tęsti darbą, o 6 persidėrėti dėl koalicijos sutarties. Galutinį sprendimą dėl koalicijos su LVŽS priims LSDP partijos taryba, kuri bus šaukiama rugsėjo 23 d.

Sekmadienį Marijampolėje vyko rinkimai į mero postą. Pirmajame ture nei vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės balsavusiųjų palaikymo, todėl bus rengiamas antrasis rinkimų turas, kuriame kovos socialdemokratė Irena Lunskienė ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Kęstutis Traškevičius. I. Lunskienė pirmame ture turėjo 48,07 proc. palaikymą, o K. Traškevičius – 11,88 proc. palaikymą. Rinkimų aktyvumas sekmadienį buvo 24,6 proc. Artimiausiu metu bus rengiamas antrasis rinkimų turas. Marijampolėje naujas meras renkamas po to, kai mirė šias pareigas ėjęs socialdemokratas Vidmantas Brazys.

Kitos naujienos

Antradienį teismui perduota prekybos poveikiu byla, kurioje kaltinami pareikšti Europos parlamento (EP) nariui Rolandui Paksui, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui ir bendrasavininkui Gedvydui Vainauskui bei Tarptautinės prekybos naftos produktais įmonių asociacijos prezidentui Antanui Juozui Zabuliui. Teismas aiškinsis, ar G. Vainauskas EP nariui ir tuometiniam partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovui R. Paksui davė 15000 Eur kyšį. Politikas įtariama turėjo paveikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų eksploatuoti vieno prekybos tinklo parduotuvę. G. Vainauskas taip pat kaltinamas prekyba poveikiu ir pagal kitą BK straipsnį. Prokurorai įtaria, žiniasklaidos grupės vadovas bandė paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnus, kad šie priimtų palankų sprendimą sukčiavimu stambiu mastu įtariamam Vidmantui Janulevičiui, atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ vadovui. A. Zabuliui taip pat pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu. Jis, įtariama, pasiūlė ir susitarė duoti kyšį už FNTT pareigūnų priimtą V. Janulevičiui palankų sprendimą.

Finansų ministerija skelbia atnaujintą 2017 – 2020 m. pagrindinių makroekonomikos rodiklių prognozę. Manoma, kad šiais metais BVP turėtų augti 0,9 proc. punkto daugiau nei tikėtasi kovą. Planuojama, kad 2017 m. BVP augs 3,6 proc., kitąmet – 2,9 proc. 2019 m. ir 2020 m. projektuojamas atitinkamai 2,5 proc. ir 2,4 proc. BVP augimas. Eksporto srityje prognozuojama, kad 2017 m. realus prekių ir paslaugų eksportas augs 9,3 proc., 2018 m. – 6,6 proc., 2019 m. – 6,5 proc., 2020 m. – 6,3 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad nedarbas toliau mažės ir 2017 m. sudarys 7 proc., 2018 m. – 6,4 proc., 2019 m. – 5,9 proc., 2020 m. – 5,4 proc. Šiemet stebimas sparčiausias darbo užmokesčio augimas nuo 2009 m. 2017 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje (įskaitant individualias įmones) išaugo 9,7 proc. Atsižvelgusi į nuo balandžio stebimą stiprėjantį paslaugų kainų augimo spartėjimą, Finansų ministerija prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,5 proc. Numatoma, kad išnykus vienkartiniams veiksniams, kurie augino kainas 2017 metais, 2018 metais vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,7 proc., o 2019 ir 2020 m. vidutinė metinė infliacija bus artima daugiamečiam grynosios infliacijos vidurkiui ir sudarys 2,5 proc.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.