Rugsėjo 18-22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė šalies gyventojams itin svarbias PVM įstatymo pataisas, nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. nustatydamas 9 procentų lengvatinį PVM tarifą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosios patalpoms šildyti ir karštam vandeniui. Kaip projekto pristatymo metu sakė finansų viceministrė D. Brasiūnaitė, lengvata siūloma tik trims mėnesiams, kadangi nuo naujų metų numatoma kompleksiškai peržiūrėti dabar taikomus PVM tarifus. Seimo TS – LKD frakcijos nariai G. Landsbergis, M. Majauskas ir I. Šimonytė kreipėsi į LR Prezidentę, prašydami vetuoti įstatymą dėl lengvatos pratęsimo tik iki Naujųjų metų. TS – LKD frakcija iniciavo PVM įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma 9 proc. PVM lengvatą šildymui užtikrinti neribotą laiką iki tol, kol bus vartotojams garantuota konkurencinga kaina už teikiamą centralizuoto šildymo paslaugą.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ dėl numatytos rotacijos frakcijos seniūnu buvo išrinktas Seimo narys Kęstutis Bartkevičius – partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pavaduotojas. Ekonomisto išsilavinimą turintis Seimo narys K. Bartkevičius į Seimą išrinktas du kartus iš eilės Mažeikių vienmandatėje apygardoje. Frakcijos pirmuoju seniūno pavaduotoju tapo Seimo narys Vytautas Kamblevičius, seniūno pavaduotoju – Algimantas Dumbrava.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu perrinktas Eugenijus Gentvilas, jo pavaduotoja išrinkta Aušrinė Armonaitė. Pirmą kadenciją Seime dirbanti A. Armonaitė frakcijos vadovo pavaduotojo pareigose pakeitė nuo kadencijos pradžios jas ėjusią Viktoriją Čmilytę – Nielsen. Pagal frakcijos reglamentą, seniūno rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo Seimo rudens sesijos pradžios. Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija turi 14 narių.

Vyriausybės naujienos

Dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių pareiškė neigiamą nuomonę šios partijos dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Bet galutinį sprendimą šiuo klausimu šeštadienį priims LSDP taryba. Skyrių nuomonė neįpareigoja tarybos narių. Neatmetama, kad tarybos posėdyje šiuo klausimu gali būti surengtas slaptas balsavimas. Savo nuomonę iš 60-ies partijos skyrių jau pareiškė 58, dar du skyriai sprendimo nepriėmė. Darbo bendroje koalicijoje nemato 43 skyriai. Tarp jų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Palangos, Visagino, Druskininkų miestų, Telšių, Utenos, Biržų, Ignalinos, Molėtų, Mažeikių, Jurbarko, Rokiškio, Kėdainių, Tauragės, Kaišiadorių, Ukmergės bei Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos rajonų skyriai. Dirbti koalicijoje toliau norėtų 7 skyriai: Trakų, Vilkaviškio, Birštono, Kretingos, Panevėžio rajono, Alytaus rajono ir Jonavos. O persiderėti dėl koalicijos sutarties siektų 8 skyriai: tai Akmenė, Širvintos, Panevėžio miestas, Joniškis, Pasvalys, Zarasai, Šilutė ir Kazlų Rūda. LSDP Neringos ir Šalčininkų skyriai sprendimo nepriėmė. Šį šeštadienį Vilniuje vyksianti LSDP taryba spręs, ar tęsti dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje su LVŽS. Daugumą iš 235 tarybos narių – 195 – sudaro skyrių atstovai, tačiau skyrių sprendimai dėl koalicijos neįpareigoja jų atstovų balsuoti taryboje taip, kaip nuspręsta skyriuje. Be jų, tarybą sudaro LSDP pirmininkas, 10 prezidiumo narių, 15 frakcijos Seime narių, 2 Europos Parlamento nariai, 1 Moterų sąjungos atstovė, 2 buvę LSDP pirmininkai, 4 Kovo 11-osios Akto signatarai, 5 Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos atstovai. Seimo LSDP frakcija nenori nutraukti koalicijos sutarties. Į ministrų kabinetą LSDP yra formaliai delegavę tris atstovus – teisingumo, ūkio ir užsienio reikalų. LSDP frakcijoje Seime yra 19 narių, LVŽS frakcija vienija 56 narius.

Premjeras S. Skvernelis surengė uždarą pasitarimą apie tai, kaip turėtų būti vykdoma pensijų reforma. Vienas svarbiausių klausimų – kaip pasielgti su II pensijų kaupimo pakopa. Pasitarimo rezultatai neskelbiami ir nekomentuojami. Esą „ant stalo tebėra visi pasiūlymai dėl pensijų kaupimo sistemos pertvarkos“. Vyriausybė greičiausiai jau nebeskubės Seimo rudens sesijai pateikti savo pasiūlymų dėl pensijų sistemos pertvarkos, nors neatmetama, kad konkretus pasiūlymai šiuo klausimu bus pateikti dar šiais metais, o Seimą įstatymų projektai pasieks jau kitąmet pavasarį. Jeigu Seimas kitų metų pavasario sesijoje priims atitinkamus įstatymus, pati reforma bus pradėta vykdyti 2019 m.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė atšaukė visą 4 asmenų VĮ „Registrų centras“ (RC) valdybą: pirmininką Algirdą Stasį Vėgelę, „Vilpros“ įmonių grupės valdybos pirmininką, Vaidą Valikonį, laikinąjį RC vadovą, Šarūną Kliokį, Prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentą, ir Gintautą Galvanauską, Lietuvos „Danske bank“ generalinį direktorių. Formuojant naują valdybą vietoje 4 bus atrinkti 6 nauji nariai. Teisingumo ministerija naujųjų valdybos narių atranką vykdys pagal Vyriausybės patvirtintą naują tvarką. Dabar valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybas ar valdybas sudarys ne mažiau kaip pusė nepriklausomų narių. Jais negali būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat asmenys, kurių veikla susijusi su tos srities, kurioje veikia įmonė, politikos formavimu.

Kitos naujienos

Naujuoju Trišalės tarybos pirmininku išrinktas Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Andrius Romanovskis. Naujasis pirmininkas sako, kad jo prioritetas – Trišalės tarybos institucinių ir dalykinių galių stiprinimas, įtraukiant ją ne tik į tuos klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su darbo santykių reguliavimu, bet ir į platesnį su socialiniais ir ekonominiais valstybės reikalais susijusių klausimų spektrą. A. Romanovskis šiose pareigose pakeitė Vyriausybę atstovavusią Socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Eglę Radišauskienę. Jos vadovavimo laikotarpiu buvo pasiektas socialinių partnerių sutarimas dėl esminių naujojo Darbo kodekso nuostatų. LR Trišalė taryba yra nepriklausoma socialinio dialogo institucija, kurią po lygiai atstovauja profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.