Spalio 2 - 6 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Šeštadienį vyks Lietuvos socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, kurio metu bus sprendžiama kaip pasielgi su partijos sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos nepaklūstančiais partijos nariais. Trečiadienį pasibaigė terminas, per kurį socialdemokratų frakcija Seime turėjo panaikinti savo susitarimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija, tačiau susitarimą pasirašę socialdemokratai savo nuomonės nekeičia. Spėjama, kad Etikos ir procedūrų komisija gali siūlyti šalinti iš partijos narius, kurie pasirašė frakcijų koalicinį susitarimą. Jei taip įvyktų, tikėtina kad Seime iš „atskilusių“ socialdemokratų būtų kuriama naują frakcija, kitų pavadinimu. Socialdemokratų frakcijos seniūnas A. Palionis antradienį taip pat pranešė, jog už išlaikomą paramą Vyriausybei norėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, vietoje dabar jiems priklausančios ūkio ministerijos. Anksčiau Premjeras Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad galimybių keisti ministerijas tikrai nėra, tačiau pastaruoju metu nuo konkretaus vertinimo susilaiko.

Vyriausybės naujienos

Kitų metų vasarą Vyriausybė žada pradėti valstybės institucijų ir įstaigų atliekamų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Ši reforma, kuri leis valstybės institucijoms ir įstaigoms dirbti efektyviau ir sutaupyti lėšų, turėtų būti vykdoma trimis etapais. Planuojama, jog konsolidavus buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, kasmet galėtų būti sutaupyta apie 40 – 50 mln. eurų. Pirmąjį konsolidavimo etapą planuojama pradėti 2018 m. birželio 1 dieną. Jame dalyvaus 160 biudžetinių įstaigų, kurios yra tiesiogiai atskaitingos Vyriausybei arba pavaldžios devynioms ministerijoms.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl ministerijos kanclerio G. Aleksonio galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Sveiktos apsaugos ministerijoje buvo nustatyta galimų pažeidimų ir korupcijos atvejų turto valdymo srityje, galimai buvo bandoma daryti įtaką ministerijos darbuotojams, siekiant, kad jie parengtų įstatymams prieštaraujančius teisės aktus. Ministerijoje taip pat buvo aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. G. Aleksonis sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigas eina nuo 2015 metų balandžio. Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje.

Viešumoje vėl pasirodė kalbos apie siūlymus reformuoti arba apskritai naikinti Migracijos departamentą. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė siūlymą iš esmės keisti migracijos politikos vykdymą Lietuvoje. Siūloma, jog politikos formavimu, teisėkūra ir priežiūra užsiimtų VRM, o Migracijos departamento funkcijų vykdymas būtų perduotas Policijos departamentui, išlaikant teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse. Kol kas migracijos reikalus kuruoja 4 institucijos: VRM, Policijos departamentas, Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jei būtų pritarta pertvarkai policijoje atsirastų centrinis migracijos skyrius, kuris struktūriškai apjungtų esamus teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse. Ši vieninga struktūra apimtų migracijos įgyvendinimo procesus, susijusius su pilietybės klausimais, asmens dokumentais, leidimais gyventi, migracijos kontrole, vizų išdavimu, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu. Dalis Migracijos departamento įgyvendinamų funkcijų, susijusių su migracijos kontrole, vizomis, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu ir sprendimais būtų perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM.

Kitos naujienos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis svarsto apie galimybę dalyvauti 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Apie apsisprendimą kandidatuoti dar nėra oficialiai paskelbta, tačiau šiuo metu siekiama sutelkti palaikymo komandą ir išgryninti idėjas, kurios galėtų būti pristatytos visuomenei. Tikimasi oficialaus jo sprendimo sulaukti dar šiemet. Kol kas tik spėliojama iš kokių politinių jėgų R. Dargis gali sulaukti paramos, tačiau kaip viena iš galimų rėmėjų yra įvardijama Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, žinant, kad R. Dargis 1999 – 2000 yra dirbęs kancleriu Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje. Žvelgiant į visuomenės nuomonės apklausas, R. Dargis nėra tarp lyderių visuomenės įvardijamų kandidatų į Prezidentus. Apklausose pirmauja Saulius Skvernelis, Visvaldas Matjošaitis, Gitanas Nausėda, Vilija Blinkevičiūtė, Vygaudas Ušackas. Kol kas apie savo sprendimą kandidatuoti Prezidento rinkimuose yra paskelbęs tik Seimo narys Naglis Puteikis, tačiau kitais galimais kandidatais yra įvardijami S. Skvernelis, V. Blinkevičiūtė, V. Andriukaitis, G. Nausėda, V. Ušackas, V. Matijošaitis, I. Šimonytė ir Ž. Pavilionis. Apie galimą kandidatavimą paskelbė ir Seimo narė Aušra Maldeikienė, ji teigė svarstysianti galimybę kandidatuoti Prezidento rinkimuose, jei savo kandidatūros nekels I. Šimonytė, priešingu atveju, A. Maldeikienė žada palaikyti I. Šimonytę.