Spalio 19 - 20 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seimas pradėjo svarstyti 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Planuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos sieks beveik 16,08 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 15,84 mlrd. eurų. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus pajamos sudarys 5,7 mlrd. eurų, išlaidos – 4,4 mlrd. eurų. Centrinės valdžios pajamos – 8,4 mlrd. eurų, o išlaidos – 8,0 mlrd. eurų. Pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo planuojama turėti nedeficitinį biudžetą. Planuojama, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (PVM, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro apie 89 proc. valstybės biudžeto pajamų be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, bus gauta apie 6,01 mlrd. eurų, arba 6,7 proc. daugiau, nei planuota gauti 2017 metais. Svarbiausias mokestis – PVM, jo prognozuojamos pajamos 2018 metais sudarys beveik 3,54 mlrd. eurų. 2018 m. prognozuojama gauti beveik 1,82 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, iš akcizų - 1,45 mlrd. eurų. Iš pelno mokesčio - 698,4 mln. eurų pajamų.

Asignavimai bendroms valstybės paslaugoms sudarys beveik 1,53 mlrd. eurų, gynybai – apie 963,2 mln., viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – beveik 738,5 mln., ekonomikos sričiai – beveik 2,29 mlrd., aplinkos apsaugai – beveik 185,6 mln. eurų, būstui ir komunaliniam ūkiui – apie 74,2 mln., sveikatos apsaugai – apie 697,9 mln., poilsiui, kultūrai ir religijai – beveik 305,1 mln., švietimui – beveik 1,31 mlrd., socialinei apsaugai – apie 1,45 mlrd. eurų.

Po pateikimo valstybės biudžetas bus svarstomas Seimo komitetuose. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo plenariniame posėdyje data – lapkričio 23 d., antrojo svarstymo – gruodžio 7 d.

Politinių partijų naujienos

Praėjusį savaitgalį, prieš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį, iš partijos pasitraukė beveik dešimt socialdemokratų, kurie galėjo būti pašalinti iš jos tarybos sprendimu už tai, kad nepakluso LSDP tarybos sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos ir su valstiečių – žaliųjų frakcija Seime pasirašė susitarimą dėl tolesnio bendradarbiavimo remiant Vyriausybę. Iš partijos savanoriškai pasitraukė frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis, Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Juozas Bernatonis, Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė bei Artūras Skardžius. Iš partijos tarybos spendimu buvo pašalintas Antanas Vinkus, kuris taip pat buvo pasirašęs frakcijų susitarimą. Šį susitarimą taip pat buvo pasirašę Mindaugas Bastys ir Linas Linkevičius, tačiau M. Bastys atsiėmė savo parašą, o L. Linkevičius jau anksčiau pasitraukė iš partijos, bet liko Užsienio reikalų ministro poste.

Galiausiai, Seime socialdemokratai suskilo į dvi frakcijas. Ketvirtadienį plenariniame posėdyje pranešta, jog LSDP frakcija keičia pavadinimą į Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją, kurioje bus 12 narių – iš LSDP pasitraukę socialdemokratai, bei Darbo partijos atstovai (P. Čimbaras ir V. Bukauskas) frakcijos seniūnu išliks Andrius Palionis. Į naują LSDP frakciją turėjo susiburti likę 7 Seimo nariai: J. Olekas, R. Budbergytė, A. Salamakinas, J. Sabatauskas, A. Sysas, M. Bastys, R. Popovienė. Tačiau M.Basčiui nusprendus neprisijungti prie nei vienos socialdemokratų frakcijos, LSDP frakcija liko vos su 6 nariais ir pagal Seimo statutą atskiros frakcijos sudaryti negali. Pasak LSDP partijos pirmininko G. Palucko, visi be frakcijos likę LSDP nariai artimiausiu metu dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje (šiuo metu jai priklauso L. Balsys, A. Maldeikienė, B. Matelis, K. Pūkas, G. Steponavičius).

Europos parlamento narys, buvęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis planuoja dalyvauti 2019 m. vykstančiuose Prezidento rinkimuose, tai jis paskelbė Briuselyje, susitikimo su svečiais iš Lietuvos metu.

Iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojų pareigų atsistatydino europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas. Savo pasitraukimą jie grindžia noru paskatinti partijoje atsinaujinimą. Petro Auštrevičiaus nuomone, po kilusių skandalų reikėtų trauktis visai partijos vadovybei. Partijos pirmininkas R. Šimašius sako svarstantis atsistatydinimo galimybę. Generalinė prokuratūra prieš kelias savaites pranešė apie politinės korupcijos byloje pareikštus įtarimus dviem parlamente atstovaujamoms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Generalinė prokuratūra perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą Vyriausiajai rinkimų komisijai apie galimą Liberalų sąjūdžio 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą iš neteisėto finansavimo šaltinio.