Lapkričio 6 - 10 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Antradienio Seimo plenariniame posėdyje buvo pranešta apie pasikeitimus parlamentinėse frakcijose. Seimo narys Mindaugas Bastys perėjo iš Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę, o Dovilė Šakalienė nuo spalio 23 dienos pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio frakcijos ir tą pačią dieną prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos. Dar spalį Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija pakeitė pavadinimą į Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją. Dalis šios frakcijos narių pasitraukė iš frakcijos ir vėl sukūrė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Mažesnioji, LSDP frakcija pasiskelbė opozicine, o Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija tapo valdančiosios koalicijos dalimi. Socialdemokratų darbo frakcijos nariai pranešė svarstantys galimybę suburti naują partiją, kuri ir galėtų pasivadinti tuo pačiu vardu, kaip ir frakcija. Jos lyderiu galėtų tapti buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Dabar valdantieji Seime formaliai turi 69 parlamentarus iš 141 – 57 valstiečiai-žalieji ir 12 Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių. Susiformavus naujai frakcijai Seime turi būti peržiūrėtos komitetų vadovybės – opozicinei LSDP frakcijai priklausantys A. Sysas ir J. Sabatauskas neteks Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovų pozicijų. Naująja Socialinių reikalų komiteto pirmininke turėtų tapti valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos narė R. Šalaševičiūtė. Teisės komitetui tikėtina vadovaus Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė, kuri šiuo metu yra Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Atitinkamai šio komiteto vadove turėtų tapti valstietė - žalioji Asta Kubilienė.

Kilus skandalui dėl Seimo nario Lino Balsio galimos priklausomybės alkoholiui, lapkričio 9 d. Mišrios Seimo narių grupės posėdžio metu buvo išrinkta nauja Mišrios Seimo narių grupės vadovybė. Vietoj pasitraukusio iš seniūno pareigų L. Balsio, grupės seniūnu išrinktas Seimo narys Bronislovas Matelis, seniūno pavaduotoja – Aušra Maldeikienė.

Seimas balsų dauguma nesutiko su opozicijoje esančių Liberalų sąjūdžio pasiūlymu per ateinančius trejus metus laipsniškai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 21 iki 18%, koks šalyje galiojo iki krizinių 2009 m. Liberalų sąjūdžio seniūnas E. Gentvilas pripažįsta, kad labai panašų projektą Seimui vis teikia kas pusmetį, nes liberalai įsitikinę, kad ekonominė padėtis jau leidžia galvoti apie racionalų sprendimą laipsniškai mažinti bazinį PVM tarifą. Stasys Jakeliūnas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas argumentuoja, kad dabar ne laikas mažinti PVM: „Noriu paneigti nuomonę, kad krizė Lietuvoje baigėsi – tebeturime krizių, ir ne vieną: švietimo, sveikatos apsaugoje ir kitur. Turime užtikrinti krašto apsaugos bei kitų sričių finansavimą. Taigi, tikrai ne dabar turime galvoti ir svarstyti PVM bazinio tarifo mažinimą.“ Už p. Gentvilo pateiktą projektą Seimo posėdyje ketvirtadienį iš 67 parlamentarų už balsavo tik 23, prieš buvo 19, susilaikė 25.

Kitos naujienos

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė atleista iš užimamų pareigų. Balsavimas dėl A. Vaitkunskienės atleidimo vyko jau antrąjį kartą. Iš 48 dalyvavusių balsavime už administracijos direktorės atleidimą balsavo 25, prieš buvo 21, du biuleteniai rasti negaliojantys. Dėl galimų atleidimo procedūros balsavimo tvarkos pažeidimų opozicija neatmeta galimybės kreiptis į teismą. R. Šimašiaus teigimu Vaitkunskienė prarado jo pasitikėjimą dėl prastos vadybos, destruktyvaus požiūrio į komandinį darbą ir personalo valdymą, direktorė taip pat kaltinta modernių ir progresyvių sprendimų stabdymu ir nesuvokiamu, „perteklinių biurokratinių darinių“ kūrimu savivaldybėje. Nuo šiol Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vadovaus ligšiolinis miesto mero patarėjas Povilas Poderskis. Informacinių technologijų specialistas P. Poderskis teigė sieksiąs „efektyvinti administracijos darbą“, todėl dar didesnę dalį darbų esą atliks automatizuotos sistemos ir informacinės technologijos.

Lyginant su praėjusių metų spaliu, prekių ir paslaugų kainos per metus padidėjo 4,4%. Tai kiek lėtesnis augimas, palyginti su rugsėjo metiniu pokyčiu, kuris siekė 4,8%. Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad infliacija šalyje daugiau augti nebeturėtų. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento pateikiamais duomenimis, palyginti su praėjusių metų spaliu, prekės Lietuvoje brango 4,0%, o paslaugos – net 5,7%, Vertinant rugsėjo mėnesio duomenis, pokyčiai atitinkamai buvo 4,4% ir 6,0%. Vidutinė metinė infliacija šalyje spalį ūgtelėjo iki 3,3% , kai rugsėjį siekė 3,0%.

Labiausiai per metus spalį buvo pabrangę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (11,8%), iš jų alus – 31,4%. Daugiau nei 13,0% brango pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai ir restoranų, kavinių ir kitų įstaigų viešojo maitinimo paslaugos (10,3%), tuo pačiu metu pigo nuotekų rinkimo paslaugos ir telefonų įranga (po 6,8%), elektros energija (4,9%) bei vandentieka (3,0%).