Gruodžio 11 - 15 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Ketvirtadienį Seime svarstyta interpeliacija Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kurią pateikė opozicinė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Seimo nariai reikalavo ministro atsakyti į klausimus, susijusius su medikų ir rezidentų atlyginimais, maksimaliais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminais, sveikatos priežiūros įstaigų personalo darbo užmokesčio tvarka, kontroliniais pirkimais ir receptinių vaistų sąrašu, kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarka, meningokokine vakcina, priklausomybės ligų centrų pertvarka, vykdoma reorganizacija Sveikatos apsaugos ministerijoje, e. sveikatos sistema ir kt. Seimas, apsvarstęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė pritarti ministro atsakymams.

Ketvirtadienį patvirtintas naujas Seimo Ekonomikos pirmininkas. Juo tapo socialdemokratų darbo frakcijos narys, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Būtinybė išrinkti naują komiteto pirmininką atsirado po to, kai iki šiol šiam komitetui vadovavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Virginijus Sinkevičius tapo Ūkio ministru. Pagal valdančiosios koalicijos susitarimą, atsilaisvinusi komiteto pirmininko vieta atitenka socialdemokratų darbo frakcijai.

Antradienį patvirtintas Seimo nutarimas, kuriuo Seimo narys Artūras Skardžius iš Ekonomikos komiteto perkeliamas dirbti į Aplinkos apsaugos komitetą. Dar gruodžio 7 d. A. Skardžius buvo išbrauktas iš Seimo Ekonomikos komiteto narių, dėl galimai turimų interesų energetikos srityje, kurią kuruoja Ekonomikos komitetas. Seimo nario A. Skardžiaus galima interesų konfliktą jau nagrinėjo Seimo Antikorupcijos komisija. Šiuo metu tas pats klausimas perduotas Seimo etikos ir procedūrų komisijai. Neatmetama galimybė, po gautų tyrimo išvadų iniciuoti apkaltą A. Skardžiui.

Šeštadienį vykusiame Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio suvažiavime buvo perrinktas partijos pirmininkas. Juo tapo Eugenijus Gentvilas, kuris tik vieno balso persvara pralenkė kitą kandidatą į partijos pirmininko postą V. Gailių: už E. Gentvilą balsavo 330, o už V. Gailių – 329 delegatai. Naujasis liberalų vadovas pabrėžė, kad prioritetu laiko siekį išlaikyti partijos vienybę ir susitelkti tikslui dirbti kaip viena komanda. Suvažiavimo metu buvo perrinkti pagrindiniai vadovaujamieji partijos organai: Valdyba, Etikos ir skaidrumo bei Kontrolės komisijos, pirmininko pavaduotojai. Pirmuoju pirmininko pavaduotoju patvirtintas Vitalijus Gailius. Kitais pavaduotojais tapo Ričardas Juška, Algis Kašėta, Simonas Kairys, Edita Rudelienė, Aušrinė Armonaitė, Remigijus Šimašius, Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Teisėkūros naujienos

Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą, kuris teigiama skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų finansinio savarankiškumo didėjimui. Patvirtintos daugiau kaip 9,071 mlrd. eurų sieksiančios valstybės biudžeto pajamos ir beveik 9,559 mlrd. eurų išlaidos. 2018 m. asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys 2,3 mlrd. eurų. Kitų metų biudžete suplanuota, kad valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas: planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, vidutinės metinės infliacijos augimas tikimasi kitąmet lėtės ir sieks 2,7 proc. Kitais lydinčiaisiais įstatymų projektais numatyta, gerinti smulkiojo verslo sąlygas. Numatyta, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20 tūkst. eurų riba, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. GPM tarifas, ir 35 tūkst. eurų riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu. Seimas taip pat įtvirtino socialinio draudimo įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkininkai bei kiti asmenys, vykdantys individualią veiklą, nuo pirmosios veiklos pradžios 1 metus bus galima nemokėti socialinio draudimo įmokų. Taip pat nustatytos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis – ne visą darbo laiką dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis.

Seimas taip pat priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą. Patvirtintos beveik 4,253 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos (t. y. 9,2 procento – arba 377 mln. eurų didesnės nei šiemet) ir per 4,012 mlrd. eurų išlaidos (planuojamas metų rezultatas – pajamos viršys išlaidas beveik 240,5 mln. eurų). Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, tai yra 73,3 procento visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms bus skirta 2 mlrd. 939,3 mln. eurų, arba 315,9 mln. eurų, arba 12 procentų daugiau nei laukiama 2017 metais.

Vyriausybės naujienos

Šią savaitę Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujamai vyriausybei suėjo vieneri. Nors patys valdantieji savo darbus vertina teigiamai, tačiau ir politologai ir prezidentė negaili jiems kritikos. Daugiausia neigiamų vertinimų yra susilaukęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dėl alkoholio klausimų ir dėl sukelto chaoso dėl receptinių vaistų pardavimo vaistinėse. Nemažiau kritikuojama ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė dėl vis dar sunkiai judančios aukštojo mokslo reformos. Nors matoma, kad Vyriausybė geba laiku nuveikti daugelį savo programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų darbų, tačiau, pirmieji Vyriausybės darbo metai parodė, kad pristigo ambicijos ir ryžto imtis esminių valstybei reikalingų reformų.