Lex Lietuva | Birželio 24 - 28 politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Gruodžio 18 - 22 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Nors eilinė Seimo Rudens sesija paprastai baigiasi iki Šv. Kalėdų – gruodžio 23 d., tačiau šiemet nuspręsta ją pratęsti iki 2018 m. sausio 12 d. Per pratęstą sesiją numatoma posėdžiauti vieną dieną. Posėdyje numatoma apsispręsti dėl Konstitucinio įstatymo nuostatų suderinimo su EBPO standartais, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemos įsteigimo, universitetų sujungimo. Seimas taip pat svarstys Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas. Į Seimo posėdžio darbotvarkę taip pat įtraukta Kęstučio Pūko apkalta, kurios metu bus apsispręsta dėl Seimo nario mandato panaikinimo.

Politinių partijų naujienos

Ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimu iš dar vieno neteisėto finansavimo šaltinio. Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra nustatė, kad liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų politinė kampanija iš dalies buvo finansuota iš neteisėto finansavimo šaltinio – VšĮ „Laisvės studijų centras“ lėšų. Šie ikiteisminio tyrimo duomenys perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri turėtų pagal savo kompetenciją nuspręsti ar tai galėjo būti pažeidimas. Dėl anksčiau nustatyto šiurkštaus įstatymo pažeidimo Liberalų sąjūdžiui 2017 m. antrąjį pusmetį nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai (beveik 395 tūkst. eurų).

Seimas nutarė pradėti svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti parlamentiniam Biudžeto ir finansų komitetui ištirti valstybės skolinimosi politiką per ekonomikos krizę 2009 – 2012 m. Vis dėlto, galutinis balsavimas dėl tokio pavedimo bus vykdomas tik Seimo pavasario sesijoje. Biudžeto ir finansų komitetui siekiama suteikti specialiosios komisijos statusą, kuris leistų atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai padarytos didelės žalos valstybei, nes 2009 – 2012 m. Finansų ministerija skolinosi iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas. Komisija turėtų aiškintis ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Jei nutarimas būtų priimtas, komisija per 2 – 3 mėnesius turėtų ištirti konservatorių ir liberalų Vyriausybės vykdytą skolinimosi politiką.

Vyriausybės naujienos

Paskirtas pirmasis Ūkio viceministras – juo tapo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius Gintaras Vilda. G. Vilda pareigas pradės eiti sausio 15 dieną ir bus atsakingas už inovacijų politiką. Kiti viceministrai kol kas nepaskirti. Buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Sinkevičius ūkio ministru pradėjo dirbti lapkričio pabaigoje. Ūkio ministro postas tapo laisvas po to, kai iš valdančiosios koalicijos pareiškė pasitraukiantys Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai.

Seimas priėmė Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2018 – ųjų pradžios Krašto apsaugos ministerijai teks atsakomybė dėl centralizuoto kibernetinių incidentų stebėjimo ir valdymo. Nuo 2018 m. pradžios Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) vieno langelio principu pagalbą teiks tiek valstybės institucijoms, tiek verslui ir gyventojams. Vieningas NKSC bus sudarytas Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos, Vyriausybinių ryšių centro ir Ryšių reguliavimo tarnybos Saugumo incidentų tyrimų padalinio (CERT-LT) specialistų pagrindu. Į NKSC bus perkeltos ir Ryšių reguliavimo tarnybos kibernetinių incidentų valdymo padalinio funkcijos. Be NKSC ir Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento prie KAM veiks ir Informacinių technologijų tarnyba, kuriai priklausys prižiūrėti tik krašto apsaugos sistemos ryšius ir informacines sistemas.

Gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime konstatuota, kad programinė įranga „Kaspersky Lab“ kelia potencialią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui ir ją naudojantys ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių valdytojai artimiausiu metu privalės pakeisti ją kita saugia programine įranga. Vyriausybei pripažinus „Kaspersky Lab“ keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui ir atsižvelgiant į tai, kad ribojimai naudoti šią programinę įrangą gali turėti įtakos rinkai ir viešųjų pirkimų procesams, numatomi teisės aktų papildymai ir pakeitimai. Atitinkami Viešųjų pirkimų ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų pakeitimai leistų iš viešųjų pirkimų konkursų pašalinti nepatikimus tiekėjus, o Kibernetinio saugumo įstatyme būtų nustatyti principiniai kriterijai, pagal kuriuos būtų sudaromas nesaugios ir draudžiamos naudoti ypatingos svarbos informacinių išteklių ir valstybės informacinių išteklių valdytojų valdomose informacinėse sistemose programinės įrangos sąrašas.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.