Sausio 1 - 5 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Kitą savaitę Seimas rinksis į paskutinį šios sesijos plenarinį posėdį. Sausio 12 – osios posėdžio metu bus svarstoma Seimo nario Kęstučio Pūko apkalta, kurios metu bus sprendžiama dėl mandato panaikinimo. Tai pat Seimas svarstys Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas. Posėdyje numatoma apsispręsti ir dėl Konstitucinio įstatymo nuostatų suderinimo su EBPO standartais.

Vyriausybės naujienos

Naujasis Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis darbą pradės tik sausio viduryje. Nors Vyriausybės kanceliarijai jis turėjo pradėti vadovauti nuo sausio 3 dienos, tačiau dėl kanclerio ligos darbo pradžia buvo atidėta. Anksčiau A. Stončaitis ėjo Vidaus reikalų ministerijos kanclerio pareigas. Jis turi teisininko išsilavinimą, o VRM kanclerio pareigas pradėjo eiti 2015 metais, kai šiai ministerijai vadovavo S. Skvernelis. Iki tol A. Stončaitis daugelį metų dirbo Policijos departamente, iki 1997 metų jis dirbo kriminalinėje policijoje. Vyriausybės kanceliarijos vadovo postas liko laisvas prieš mėnesį iš šių pareigų pasitraukus Mildai Dargužaitei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje darbą pradėjo naujas ministro Lino Kukuraičio patarėjas Vladimiras Banel. Jis socialinės apsaugos ir darbo ministrui patarinės socialinės partnerystės, socialinio dialogo vystymo klausimais. Naujasis ministro patarėjas nuo 2007 m. pirmininkauja Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai, nuo 2012 m. – ir Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui. Šią veiklą Vladimiras Banel tęs ir toliau. Prieš tai jis dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM. Vladimiras Banel yra įgijęs teisės ir valstybės sienos apsaugos bakalauro bei teisės ir valdymo magistro laipsnius.

Kitos naujienos

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime preliminariai pritarta Ūkio ministerijos siūlomam Valstybinių įmonių pertvarkos planui. Juo siūloma iš dabar esančių 68 valstybinių įmonių statusą turinčių įmonių palikti tik penkias, o likusios įmonės bus pertvarkytos į UAB arba AB, apjungtos arba likviduotos. VĮ statusą turėtų išlaikyti Registrų centras, „Regitra“, „Valstybinė miškų urėdija“, viena energetikos įmonė ir viena žemės ūkio įmonė. Pertvarkyti valstybės valdomas įmones, įskaitant valstybės įmonių reorganizaciją į akcines bendroves, Lietuva įsipareigojo pagal narystės EBPO rekomendacijas, siekiant, kad VVĮ būtų valdomos efektyviau, duotų didesnę grąžą mokesčių mokėtojams. Kartu siekiama ir depolitizuoti visas valstybės valdomas įmones. Kitą savaitę bus sprendžiama į kokios teisinės formos juridinius asmenis ir kokiais terminais pertvarkyti kitas valstybines įmones. Kiek vėliau šiemet Vyriausybė turėtų nuspręsti ir dėl valstybės valdomų bendrovių privatizavimo.

Susisiekimo sektoriuje dirbančių valstybės valdomų įmonių valdybose nebeliko politinio pasitikėjimo asmenų, todėl vienas iš svarbių žingsnių, gerinant įmonių valdymą bei įgyvendinant Lietuvos narystės EBPO rekomendacijas – VVĮ depolitizacija jau žengtas. Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai šiuo metu priklauso 12 valstybės valdomų įmonių. Per artimiausią mėnesį bus suformuotos AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos ir VĮ Registrų centro valdybos, į jas išrenkant nepriklausomus valdybų narius.