Lex Lietuva | Spalio 29 - lapkričio 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Sausio 8 -12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Seimui nusprendus pradėti Seimo nario Kęstučio Pūko mandato panaikinimo procedūrą parlamentaras pranešė atsisakantis Seimo nario mandato. Dar prieš pradedant svarstymo procedūrą, buvo pateikta informacija, kuria prašoma klausimo svarstymą perkelti į artimiausią Seimo posėdį, kadangi Seimo nario K. Pūko advokatė Aušra Ručienė nedalyvauja posėdyje. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymą, balsavo, ar K. Pūko advokatės A. Ručienės nedalyvavimas Seimo posėdyje gali būti laikomas svarbia priežastimi atidėti K. Pūko Seimo nario mandato panaikinimo svarstymą. Už tai, kad advokatės nedalyvavimas būtų laikomas svarbia priežastimi, balsavo 2, prieš – 101, susilaikė 6 Seimo nariai.

Seimas bendru sutarimu pritarė Seimo Pirmininko V. Pranckiečio pateiktiems protokoliniams nutarimams dėl Seimo nario Mindaugo Basčio mandato panaikinimo klausimo svarstymo ir šio klausimo svarstymo datos. Pagal priimtus sprendimus nutarta M. Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimą svarstyti 2018 m. kovo 13 d.

Seimas priėmė naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Priimtu teisės aktu siekiama užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą.

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas vėl atidedamas. Nors į rudens sesijos programą buvo įtrauktas įstatymo projektas, numatantis 3000 eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą, tačiau priimti įstatymą šią sesiją nespėta. Svarstoma, kad įstatymo pakeitimas galėtų būti priimtas Seimo pavasario sesijoje, o draudimas įsigaliotų kitąmet. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno nuomone, politikai iš esmės sutinka su Vyriausybės siūloma 3000 eurų atsiskaitymų riba, tačiau kyla diskusijų dėl kitų, su atsiskaitymų grynaisiais ribojimu, susijusių klausimų, pavyzdžiui, kokia atsiskaitymų riba galėtų būti taikoma juridiniams asmenims, reiktų detalizuoti kas yra sandoris, kuriam būtų taikomas ribojimas, bei kaip reglamentuoti momentinius atsiskaitymus.

Vyriausybės naujienos

Sveikatos apsaugos ministerijoje darbą pradėjo naujasis viceministras Algirdas Šešelgis, kuris bus atsakingas už visuomenės sveikatos priežiūrą, psichikos sveikatą ir priklausomybių ligas, netradicinės medicinos iniciatyvas, epidemiologinę priežiūrą, rizikos sveikatai valdymą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Anksčiau A. Šešelgis ėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro pareigas, dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje. A. Šešelgis turi didelę patirtį sveikatos apsaugos sistemoje – 2008 – 2009 metais ėjo sveikatos apsaugos viceministro pareigas, buvo Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys. Iki tol jis dirbo Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje, Savigydos pramonės asociacijoje, buvo odontologijos klinikos vadovas. A. Šešelgis yra įgijęs inžinieriaus – ekonomisto kvalifikaciją Vilniaus inžineriniame statybos institute.

Kitą savaitę darbą pradeda du nauji ūkio viceministrai – Marius Skuodis ir Gintaras Vilda. G. Vilda iki šiol buvo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius, Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės narys, o M. Skuodis pastaruosius metus dirbo Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus poste. Už kokias sritis bus atsakingi naujieji viceministrai bus žinoma ateinančią savaitę.

Vyriausybė atsisako ankstesnių planų į vieną instituciją, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, sujungti tris priežiūros institucijas – Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), Valstybinę energetikos inspekciją (VEI) bei Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Dar praėjusiais metais šis klausimas buvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę, tačiau tuomet vieninga valdančiųjų ir opozicijos nuomone nuspręsta projektą išbraukti iš darbotvarkės ir grįžti prie jo vėliau. Vėliau Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos klausimas svarstytas nebuvo. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, Energetikos ministerija pritaria konsoliduotos institucijos sukūrimui, tačiau mano, kad konsolidavimas turėtų vykti apjungiant tik dvi institucijas VKEKK ir VEI. Ministro nuomone, RRT veiklos sritys yra labai specifinės, o kartu, nesusijusios su kitų dviejų institucijų atliekamomis funkcijomis ir prižiūrimais rinkos dalyviais, todėl RRT konsolidavimas atrodo netikslingas. Tikimasi, kad šis klausimas grįš į Seimą pavasario sesijoje.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.