Vasario 5 - 9 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Teisėkūros naujienos

Vyriausybė žada pradėti intensyvias diskusijas, kokios mokesčių sistemos pertvarkos imtis šiemet, siekiant nustatyti mokesčius ir jų tarifus 2019-iesiems. Žadama apsispręsti dėl progresinių mokesčių, taip pat pasisakyti apie naujų mokesčių įvedimą. Finansų ministro vadovaujamoje grupėje yra Vyriausybės kanceliarijos, Finansų, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos banko, „Sodros“, VMI, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai. Darbo grupje turėtų būti įvertinti dar prieš metus pateikti pasiūlymai konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, jau senoka idėja įvesti „Sodros“ įmokų lubas, turėtų būti pateikta išvada dėl progresinių gyventojų pajamų mokesčių įvedimo. Vyriausybė, vadovaudamasi šios darbo grupės išvada balandį pateiks Seimui savo nuomonę dėl progresinių mokesčių įvedimo galimybės. Neatmetama, kad darbo grupėje bus apsispręsta ir dėl to, ar 2019 m. arba vėliau įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį ir daugelio tarptautinių finansinių organizacijų siūlomą automobilių mokestį. Kol kas šių mokesčių įvedimo galimybes dabartinės valdžios atstovai vertina gana skeptiškai.

Dėl neskaidrių ir nacionaliniam saugumui kenkti galinčių ryšių apkaltos laukiantis Seimo narys Mindaugas Bastys tvirtina neketinąs atsisakyti mandato ir lauksiąs parlamentarų galutinio apsisprendimo. Dauguma Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių yra linkę palaikyti apkaltą šiam Seimo nariui, opozicinės dešiniosios frakcijos neslepia, kad balsuos už jo pašalinimą iš parlamentarų gretų. Už mandato panaikinimą slapta turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Jeigu M. Bastys netektų mandato, parlamento Zanavykų vienmandatėje apygardoje, kurioje jis buvo išrinktas į Seimą, turėtų per pusmetį įvykti nauji parlamentaro rinkimai. Seimo balsavimas, ar jam panaikinti mandatą numatytas kovo 13 d.

Konservatorių partija ragina premjerą prisiimti politinę lyderystę, derinant atnaujintą parlamentinių partijų susitarimą dėl gynybos politikos gairių. Jame turėtų būti numatyti įsipareigojimai dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo tolygaus didinimo bent artimiausiems keleriems metams. Jame turėtų būti atspindėtas ir politinis apsisprendimas dėl visuotinio šaukimo įteisinimo. Konservatoriai siekia, jog ne vėliau kaip 2021 m.gynybai būtų skirta 2,5% BVP. Tikimasi, kad susitarti pavyks ir toks dokumentas atsiras dar šiemet.

Vyriausybės naujienos

Premjero patarėjas Deividas Matulionis paskirtas pirmuoju Vyriausybės vicekancleriu. D. Matulionis ir toliau patarinės Premjerui užsienio politikos klausimais. Dabar Vyriausybėje yra dvi vicekanclerių pareigybės. Pirmąją pareigybę šiuo metu užima Alminas Mačiulis.

D. Matulionis 2009–2012 m. dirbo Vyriausybės kancleriu Andriaus Kubiliaus ministrų kabinete. Sausį Vyriausybės kancleriu tapo buvęs VRM kancleris Algirdas Stončaitis, kuris pakeitė pernai gruodį atsistatydinusią Mildą Dargužaitę.

Teisingumo ministrė M.Vainiūnė paskelbė, kas naujuoju Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriumi tapo teisininkas Raimondas Andrijauskas. Naujasis direktorius iki šiol kelerius metus vadovavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriui, anksčiau buvo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistas. VDAT nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusio pavasario, kai iš pareigų pasitraukė ilgametis direktorius Algirdas Kunčinas.

Kitos naujienos

Jau trečią kartą per pastaruosius metus skelbiamas konkursas VĮ „Registrų centras“ (RC) generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Pirmą kartą konkursą skelbia Susisiekimo ministerija, kuriai pernai buvo perduotas RC kuravimas. Anksčiau RC savininko teisės priklausė Teisingumo ministerijai. RC be nuolatinio vadovo liko praėjusių metų pavasarį. Pirmąjį konkursą gegužės mėnesį laimėjo advokatas Gintautas Bartkus, tačiau eiti pareigas jis atsisakė. Tada direktoriumi paskirtas antrąją vietą konkurse užėmęs Arvydas Bagdonavičius, tačiau birželį šis sprendimas buvo atidėtas. Lapkričio mėnesį Teisingumo ministerija vėl paskelbė konkursą direktoriaus pareigoms užimti, bet jį pernai metų gale jau Susisiekimo ministerija jį sustabdė. Šiuo metu valstybės įmonei laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Juridinių asmenų registrui ir rinkodarai Ieva Tarailienė.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 65% apklaustų lietuvių kaip nedraugiškiausią ir didžiausią grėsmę Lietuvai keliančią šalį išskyrė Rusiją, 18% - Baltarusiją. Per 2017-uosius manančiųjų, kad Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija sumažėjo nuo 42% iki 32%, o Baltarusijos atžvilgiu tokių vertinimų procentas krito nuo 44% iki 35%. Lietuvių manymu, mūsų šalis daugiausiai turėtų bendradarbiauti su Lenkija (62%), Latvija (58%) ir Estija (52%). Daugiau nei du trečdaliai (67%) apklausos dalyvių išsakė nuomonę, jog Baltarusijoje statoma Astravo AE kelia grėsmę Vilniui ir Lietuvai.

2018 m. Vilniaus miesto biudžetas bus subalansuotas – pajamos ir išlaidos sieks 622,2 mln. Eur. Biudžetas bus 111,6 mln. Eur arba 21,9% didesnis, nei praėjusių metų. Nemenka dalis savivaldybės investicinių lėšų bus skirta didiesiems projektams, tarp jų baseinui Lazdynuose, Nacionalinio stadiono ir rūmų ant Tauro kalno statyboms. Mero R. Šimašiaus teigimu, 2018 m. biudžeto prioritetai yra švietimo investicijos bei švietimo kokybės iniciatyvos, infrastruktūros gerinimas, didieji projektai, tokie kaip baseinai Lazdynuose ir Fabijoniškėse, pasirengimas daugiafunkcio komplekso Šeškinėje bei Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno įgyvendinimui. Opozicija griežtai pasisakė prieš pateiktą projektą, motyvuodami, kad jis neambicingas ir neužtikrinantis sostinės ateities plėtros.

Ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose panaikinama bemaž 600 neužimtų pareigybių. Tai sudaro vos 1% nuo visų valstybės tarnyboje esančių pareigybių skaičiaus. Vyriausybė tikina, kad tai tik pradžia ir esą per šiuos bei kitus metus bus įgyvendinta esminė valstybės tarnybos reforma, kuri leis gerokai apmažinti biurokratijos skaičių. Šiuo metu valstybės tarnyboje yra nustatyta apie 57 000 pareigybių, beveik 3 000 iš jų šiuo metu yra neužimtos. Tad šįkart sumažinta vos 1% nuo visų etatų arba maždaug 15% nuo neužimtų. Tikimasi, kad per 2018 metus Seimas priims naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, kuris numato šios sistemos reformavimą, bent 7-10% sumažinant ir valdininkų skaičių.

Liberalų sąjūdžio valdyba įvardijo 7 partijos pretendentus būti kandidatais į prezidentus: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius ir Arūnas Gelūnas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis. Vieną kandidatą prezidento rinkimuose, partijos nariai patvirtins iki balandžio. Kitos partijos nėra paskelbusios, kad iš jų narių pretenduoja kandidatuoti kitąmet vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose. Konservatoriai šių metų antroje pusėje žada išsirinkti savo kandidatus. Socialdemokratai dėl kandidato ketina apsispręsti iki metų vidurio.