Vasario 12 - 15 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Vasario 15 dieną Seime vyko iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas, kurio metu buvo priimta Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečio deklaracija. Joje pažymima, kad „šiandien Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16 – osios Akto idealus“ – kurti ir puoselėti „nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, taip pat reiškiamas tikėjimas, „kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16 – os bei Kovo 11 – os Aktų signatarai: tikėjimą savo valstybe, valią veržtis į priekį ir atsakomybę kurti gerovę visiems“.

Seimo opozicija pranešė surinkusi reikiamą parašų skaičių tam, kad būtų inicijuota apkalta valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui. Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius patvirtino, kad po apkaltos tekstų jau pasirašė 37 Seimo nariai, kurių didžiąją dalį sudaro konservatoriai ir liberalai. Parašai bus renkami ir toliau, iki tol, kol prasidės Seimo pavasario sesija. Apkaltos dokumente nurodoma, kad Seimo narys galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti priesaiką turėdamas interesų energetikos srityje, bei proteguojant savo šeimai ir tam tikroms įmonėms palankius sprendimus. Dar gruodį Seimas patvirtino Antikorupcijos komisijos išvadą, kurioje pripažįstama, kad Skardžius turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir galbūt pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Taip pat, Specialiųjų tyrimų tarnyba komisijai yra pareiškusi, kad Seimo nario rengtos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų. Inicijavus apkaltą Seimas turės sesijos metu sudaryti specialiąją komisiją, kuri tirs apkaltos proceso pagrįstumą ir pateiks išvadą, ar yra pagrindas pradėti patį procesą.

Vyriausybės naujienos

Vasario 20 d. Ūkio ministerijoje pareigas pradės eiti dar vienas viceministras – Gediminas Miškinis. Jis bus atsakingas už ministerijos veiklos efektyvinimą ir vidaus procesų optimizavimą. Pastaruoju metu, G. Miškinis ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Prieš tai, G. Miškinis beveik 20 metų dirbo Ūkio ministerijoje įvairiose pareigose: 1996-2002 m. – viceministras, 2002–2009 m. – ministerijos sekretorius, 2009–2016 m. ministerijos kancleris. Šiuo metu Ūkio ministro V. Sinkevičiaus komandoje jau dirba du viceministrai: Gintaras Vilda yra atsakingas už inovacijas, Marius Skuodis – už investicijas ir eksportą. Komandai taip pat ieškoma viceministro, kuris būtų atsakingas už informacines technologijas.

Vyriausybės posėdyje patvirtintas projektų sąrašas (120 įstatymų paketų), kuriuos ministrų kabinetas pateiks Seimui kovo 10 d. prasidedančiai Seimo pavasario sesijai: 74 projektai susiję su LRV programos įgyvendinimu, 19 – eurointegraciniai, 27 – kiti aktualūs teisės aktai. Iš Vyriausybės pateikto projektų sąrašo svarbiausi: Paramos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektai, naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, Informacinių sistemų konsolidavimo įstatymų projektai, atnaujintas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo projektas, Balsavimo internetu sistemos įteisinimo projektai. Iš viso per Seimo sesiją priimama apie 200 įstatymų pakeitimų, daugumą jų būna pasiūliusi Vyriausybė.

Politinių partijų naujienos

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai įvardija pirmąsias pavardes, kurios galėtų kandidatuoti 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimuose. Konservatoriai šių metų spalį ketina surengti vidinius rinkimus, kuriuose išreikšdami savo nuomonę galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir rinkėjai. Taip tikimasi išsirinkti tinkamiausią ir visuomenės palaikymą turintį konservatorių kandidatą. Šiuo metu manoma, kad rinkimuose galėtų kandidatuoti I. Šimonytė, G. Nausėda, V. Ušackas bei Ž. Pavilionis. Politologų vertinimu, didžiausia kova turėtų vykti būtent tarp pirmų dviejų kandidatų, kurie net nėra partijos nariai. Vis dėlto, sprendimas, kad būtent šie asmenys dalyvaus vidiniuose partijos rinkimuose dar nėra priimtas. Tikimasi, kad kovo 24 – ąją dieną vyksiančiame partijos tarybos posėdyje bus patvirtinta būsimų rinkimų data ir galimi pretendentai į partijos kandidato, dalyvausiančio Prezidento rinkimuose, postą.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad ketina siekti antrosios mero kadencijos. R. Šimašius teigė, jog yra dar nebaigtų darbų, kuriuos jis norėtų atlikti antrosios kadencijos metu. Meras tarp būsimų darbų minėjo Nacionalinio stadiono bei koncertų salės statybas, pilną miesto erdvių tokių kaip aikščių, skverų ar gamtinių takų atnaujinimą bei galutinį įgyvendinimą priemonių, kurios leistų jei ne pašalinti tai bent ženkliai sumažinti problemas, kamuojančias sostinės gyventojus. Vilniaus meru R. Šimašius buvo išrinktas 2015 metų pavasarį vykusiuose pirmuosiuose tiesioginiuose rinkimuose. Jis antrajame ture nugalėjęs Artūrą Zuoką.