Lex Lietuva | Rugsėjo 14 - 18 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Vasario 26 - kovo 2 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Seimo narys, konservatorius Tadas Langaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato ir trauktis iš Seimo. Seimo narys mano, kad šiuo metu, dirbdamas opozicijoje negali įgyvendinti rinkėjams duotų pažadų, stiprinti Lietuvą kaip inovacijoms ir aukštosioms technologijoms atvirą, ambicingą ir verslią šalį, kadangi jo siūlomos iniciatyvos valdančiųjų yra sutinkamos abejingai arba net priešiškai. Kadangi T. Langaitis buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ji pakeis „pirmas už brūkšnio“ rinkimų sąrašuose likęs buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. T. Langaičio iniciatyva buvo įkurtas Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis, kuriam pirmininkavo pats T. Langaitis. Pakomitetis buvo atsakingas už tinkamos verslo aplinkos startuoliams kūrimą, valstybės sumanios specializacijos veiksnumą, Lietuvos inovatyvaus verslo stiprinimą ir kitas pažangiai valstybės ekonomikai kurti skirtas sritis.

Vyriausybės naujienos

Opozicinės konservatorių ir socialdemokratų partijos išreiškė nepasitikėjimą Teisingumo ministre Milda Vainiute ir paragino ją trauktis. Kartu, nepasitikėjimą ministre ir teisingumo viceministru R. Bakšiu išreiškė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokia situacija susidarė po to, kai Teisingumo ministerijos darbuotoja Rasa Kazėnienė išsakė teiginius, jog viceministras R. Bakšys galėjo daryti spaudimą vykdant kalėjimų sistemos auditą. Kadangi, Vyriausybės narius ministro pirmininko teikimu skiria ir atleidžia prezidentė, laukiama, kol savo nuomonę išsakys ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Premjeras situacija žadą spręsti kitą savaitę. M. Vainiutę į teisingumo ministres delegavo Socialdemokratų partija, dar tuo metu kai partija priklausė valdančiajai koalicijai.

Vyriausybė nusprendė teikti Seimui Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo projektą, kadangi elektroninio balsavimo įteisinimas buvo numatytas Vyriausybės programoje. Įteisinant elektroninį balsavimą siekiama paskatinti rinkėjų aktyvumą (kuris yra vienas iš mažiausių Europos sąjungoje) ir piliečių dalyvavimą valstybės vystymo procesuose. Numatyta, kad rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau įskaitomas tik vėliausiai gautas balsas. Ypatingas dėmesys skiriamas informacinės sistemos saugumui, slaptumui ir patikimumui, todėl numatyti papildomi reikalavimai programinei įrangai.

Finansų ministerija paskelbė duomenis, kurie rodo, jog 2018 metų sausio mėnesio centrinės valdžios perteklius buvo 198,7 mln. eurų ir sudarė 0,5 proc.  prognozuojamo šių metų BVP. Centrinės valdžios perteklius sausį buvo 32,2 mln. eurų arba 0,1 proc. BVP mažesnis nei 2017 m. sausio mėnesį, kai perteklius sudarė 230,9 mln. eurų (0, 6 proc. BVP). 63,2 proc. sausio mėnesio centrinės valdžios pajamų sudarė mokesčių įplaukos 33,3 proc. – socialinės įmokos. Per šių metų sausį didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 64,7 proc., dotacijos – 12,3 proc. bei palūkanos – 7,9 proc. 2018 metų centrinės valdžios pajamos sausį buvo 944,9 mln. eurų, išlaidos – 748,8 mln. eurų.

Kitos  naujienos

Šių metu gegužę vyks Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko rinkimai. Šiuo metu yra du kandidatai, kurie dalyvaus pirmininko rinkimuose: dabartinis pirmininkas Artūras Černiauskas ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Dabartinis pirmininkas, kuris LPSK vadovauja jau 13 metų sieks, išlikti pirmininku dar ketverius metus.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!