Lex Lietuva | Birželio 18 - 22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Kovo 5 - 9 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Šeštadienį Seimas pradės eilinę pavasario sesiją. Pagal Konstituciją, pavasario sesija kasmet vyksta nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. Vyriausybė šiai sesijai teikia daugiau kaip 120 įstatymų projektų, prezidentė – septynis. Dar kelis šimtus projektų parengė patys parlamentarai. Tarp svarbiausių šioje sesijoje numatomų svarstyti klausimų: valstybės tarnybos reforma, medikų atlyginimų pakėlimo galimybės, galimi pasiūlymai dėl mokesčių ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimo, apsisprendimas dėl gausių pasiūlymų įvesti progresinius mokesčius. Bus tęsiami svarstymai dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, taip pat žadama pateikti projektus dėl paramos jaunoms šeimoms provincijoje įsigyjant pirmąjį būstą, dėl balsavimo internetu įteisinimo. Pirmosiomis Sesijos dienomis bus svarstoma apkalta Seimo nariui Mindaugui Basčiui.

Prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius sesijos darbus. Prezidentės teigimu, prioritetu reikėtų laikyti ekonomikos stabilumą, socialinės atskirties mažinimą, skaidrumo ir teisingumo didinimą, saugumo ir gynybos stiprinimą. Prezidentė Seimo pavasario sesijai teiks 7 iniciatyvas, svarbias kovoje su korupcija, piktnaudžiavimu, taip pat žmonių skurdinimui pažaboti ir visuomenės pasitikėjimui teisingumu didinti. Tarp svarbių antikorupcinių iniciatyvų – Darbo kodekso pataisos, kurios numato, jog pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinamiems asmenims būtų organizuojamos ir viešai skelbiamos atrankos.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė ketinąs iniciuoti tyrimą Seimo atitinkamoje komisijoje dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu sulaukusio Seimo nario Mykolo Majausko veiksmų. V. Panckietis apgailestavo, kad vos pasibaigus tyrimui dėl iš Seimo pasitraukusio K. Pūko veiksmų, yra būtinybė pradėti naują tyrimą, tačiau jo manymu, šiuo atveju negalima taikyti skirtingų standartų dėl panašių galimų etikos pažeidimų. Pats M. Majauskas savo kaltę neigia, tačiau kartu suspendavo savo narystę Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, bei žadėjo trauktis iš Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovo pareigų. Konservatorių lyderis G. Landsbergis dėl šios istorijos jau kreipėsi į prokuratūrą.

Vyriausybės naujienos

Antradienį Teisingumo ministrė Milda Vainiutė pasitraukė iš užimamų pareigų. Pati M. Vainiutė teigė, jog ministro poste veikiausiai reikalingas stipresnis žmogus, tačiau kartu vylėsi, kad jos pradėtos reformos nesustos. M. Vainiutė pasitraukė po to, kai ja nepasitikėjimą išreiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Seimo opozicinės partijos. Nepasitikėjimą sukėlė teisingumo ministerijos darbuotojos Rasos Kazėnienės paskleista informacija, jog Teisingumo viceministras Raimondas Bakšys galimai stabdo Kalėjimų departamento institucijų auditą. Pats viceministras dar pirmadienį pasitraukė iš užimamų pareigų. M. Vainiute buvo delegavę tuo metu valdančiojoje koalicijoje buvę socialdemokratai. M. Vainiutė partijai nepriklauso.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizacijai. Siūloma dabar veikiančias dešimt tarnybų sujungti į vieną įstaigą, apibrėžti efektyvesnio Vyriausybės atstovų darbo rodiklius, įvesti kadencijas. Šiuo metu savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo 10 Vyriausybės atstovų, yra įsteigta 10 Vyriausybės atstovų tarnybų. Konsolidavus tarnybų finansų apskaitą ir kitus resursus tikimasi atpigtų pačių tarnybų išlaikymas. Taip pat tikima, kad Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizacija lems aukštesnę savivaldybių administracinės priežiūros kokybę, didesnį efektyvumą.

Kitos naujienos

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) turi naują vadovą – Rytį Rainį. Iki šiol R. Rainys ėjo NKSC Kibernetinės gynybos departamento direktoriaus pareigas. Anksčiau jis ėjo vadovaujančias pareigas RRT, kur iš esmės sukūrė kibernetinių incidentų valdymo padalinį CERT-LT. Jis taip pat koordinavo ES „Saugesnio Interneto“ programą, nuo 2011 m. dalyvauja ES ekspertinėje veikloje atliekant Europos Komisijos misijas Ukrainoje, Kosove ir Gruzijoje. Nuo 2012 m. iki 2016 m. p. Rainys pirmininkavo tarptautinei „IRG WG on NIS“ kibernetinio saugumo darbo grupei. NKSC yra atsakingas už kibernetinių incidentų valdymą kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.