Kovo 19 - 23 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Seimo naujienos

Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Mindaugas Bastys nusprendė pasitraukti iš Seimo savo noru po to, kai kilo pasipiktinimas, jog Seimas apkaltos proceso balsavimo metu nepanaikino Konstituciją pažeidusio ir priesaiką sulaužiusio parlamentaro mandato. M. Bastys buvo išrinktas Zanavykų vienmandatėje apygardoje, todėl artimiausiu metu Vyriausioji rinkimų komisija turės nuspręsti dėl naujų rinkimų šioje apygardoje organizavimo. Pats M. Bastys anksčiau buvo minėjęs, jog iš politikos trauktis neketina ir neatmeta galimybės vėl siekti Seimo nario mandato.

Praėjusią savaitę po kilusio skandalo dėl nepavykusio Mindaugo Basčio apkaltos proceso, Seimo opozicinės frakcijos inicijavo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Tačiau šis nutarimo projektas šią savaitę atmestas jau pateikimo stadijoje. Už nutarimo pateikimą balsavo 52, prieš buvo 57, susilaikė 11 Seimo narių. Priimant nutarimą reikėtų ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų „už“.

Antradienį Seime sudaryta Seimo specialioji tyrimų komisija, kuri iki sesijos pabaigos turės nuspręsti, ar turi būti pradėtas apkaltos procesas Seimo nariui Artūrui Skardžiui. Parlamentaras yra kaltinamas neteisėtu asmeninių interesų gynimu energetikos srityje. Didžioji Seimo narių dalis pasisakė, už šios komisijos suformavimą. Komisija sudaryta iš 12 Seimo narių, proporcingai atstovaujančių visas Seimo frakcijas. Komisijai vadovaus A. Širinskienė, jos pavaduotoju paskirtas Statys Šedbaras. Apkalta M. Basčiui inicijuota po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija pristatė savo vykdyto tyrimo dėl A. Skardžiaus interesų energetikoje išvadas. Manoma, kad A. Skardžius priimant sprendimus Seime galėjo veikti su savo šeima susijusios įmonės interesų labui, nuslėpti savo šeimos pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika. Taip pat, yra informacijos, jog A. Skardžius galimai bendrauja su įtartinos reputacijos, su Kremliumi siejamais Rusijos ir Baltarusijos verslininkais.

Ketvirtadienį Seime vyko balsavimas dėl pasiūlymo suformuoti specialiąją laikinąją tyrimo komisiją dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Anksčiau buvo numatyta, kad išvadą ar tokia komisija yra reikalinga, pateiks Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaujamas valstietės – žaliosios Agnės Širinskienės, tačiau šis komitetas nemato reikalo kurti atskiros komisijos. Todėl, Seimas balsavimu pritarė, jog išvadą, ar reikalinga ši tyrimo komisija, turi pateikti ir Kaimo reikalų komitetas. Taip pat, neatmetama galimybė, kad vietoje atskiros tyrimo komisijos kūrimo, gali būti pavesta Kaimo reikalų komitetui pačiam išnagrinėti šią situaciją. Kaimo reikalų komitetui vadovauja taip pat valstietis – žaliasis Andriejus Stančikas. Komitetas savo išvada turėtų pateikti kitą savaitę.

Kitos naujienos

Seimo opozicinių frakcijų atstovai reiškia nepasitenkinimą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte. Surinkti Seimo narių parašai yra perduoti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ir šį klausimą Seimas turėtų svarstyti kovo 27 d. Parlamentarai kritikuoja komisijos sprendimų kolegialumo pažeidimus, chaotišką darbą, vienasmenį sprendimų priėmimą, kai kurių tyrimų svarstymo vilkinimą. Pati L. Matjošaitytė nesiruošia trauktis iš užimamų pareigų. Tam, kad Seimas galėtų atleisti VRK pirmininkę reiktų, kad už tokį sprendimą balsuotų daugiau nei pusė visų Seimo narių.  

Valstybės kontrolė atliko Lietuvoje veikiančio teisinio reguliavimo auditą, kurio metu analizavo pastarųjų keturių kadencijų Seimų darbą, bei Vyriausybių veiklą įstatymų leidybos srityje. Auditas parodė, jog šiuo metu galioja per 80 tūkstančių teisės aktų, tačiau pastaraisiais metais valstybės institucijos atliko tik 47–iuose (0,06%) teisės aktuose numatyto teisinio reguliavimo stebėseną. Tokios stebėsenos apimtys nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo efektyvumą bei neleidžia tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta visuomenėje. Taip pat, pastebėta, kad Seimui per metus pateikiama svarstyti vidutiniškai 700 įstatymų projektų, tuo tarpu kaimyninėse šalyse 2–4 kartus mažiau. Taip pat nerimą kelia ir tai, kad apie pusė visų priimamų įstatymų yra priimami skubos ir ypatingos skubos tvarka, kuri paprastai turėtų būti naudojama tik išskirtiniais ir aiškiai motyvuotais atvejais. Tokia praktika neleidžia aptarti visų galimų rizikų ir reguliavimo poveikio. Vyriausybė taip pat buvo sukritikuota, kadangi vos 3% jos išvadų Seimui yra pateikiamos per Seimo statute nustatytą 4 savaičių terminą.