Lex Lietuva | Birželio 8 - 12 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 2 - 6 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politinių partijų naujienos

Specialioji Seimo komisija, sprendžianti ar pradėti apkaltos procesą Seimo nariui socialdemokratui Artūrui Skardžiui, nusprendė tirti tik parlamentaro šeimos verslo ryšius Baltarusijoje. Komisija aiškinsis Seimo nario veiklą Baltarusijoje, ten veikiančius susijusius asmenis bei laikotarpį, kuriame vyko konkretūs veiksmai. Kol kas komisija netirs apkaltos tyrimo, kiek tai susiję su ikiteisminiu tyrimu, galima elektrinių statyba ar sandoriais. Šiuo metu A. Skardžiaus veiklą tiria ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios bus prašoma leisti Seimo komisijai susipažinti su jų turima ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat Valstybės saugumo departamento bus prašoma informacijos apie A. Skardžiaus sąsajas su Baltarusija. Tyrimą planuojama baigti iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Komisijai vadovauja valstietė – žalioji Agnė Širinskienė. Praėjusiais metais, Seimo Antikorupcijos komisija, tyrusi A. Skardžiaus veiklą nustatė galimų interesų konfliktų dėl Baltarusijos energetikos kompanijų ir su jo šeima susijusių kompanijų veiklos.

Praėjusią savaitę Eglė Samoškaitė paliko Lietuvos socialdemokratų partijos Infocentro vadovės pareigas. Detalių priežasčių, kodėl traukiasi iš šio posto E. Samoškaitė nepateikė. Ji šiame poste dirbo nuo 2017 m. liepos. Prieš tai ji buvo ilgametė portalo „Delfi“ žurnalistė.

Vyriausybės naujienos

Paskelbta 2017 m. Vyriausybės veiklos ataskaita. Ministrų kabinetas 2017 m. vadino ekonomiškai sėkmingais, o vardijant svarbiausius pasiekimus buvo pabrėžtas įsipareigojimo NATO įvykdymas, skirti krašto gynybai tinkamą finansavimą, taip pat nedeficitinio valstybės biudžeto suformavimas. Džiaugiamasi, kad pirmą kartą, Lietuva pagal verslo aplinkos indeksą pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių. Taip pat akcentuojama švietimo reformos pradžia, kurią tikimasi užbaigti 2018. Vyriausybės ataskaitoje nurodomas 2017 m. BVP augimo tempas 3,8 proc., kuris buvo sparčiausias per pastaruosius metus (ir gerokai didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį (2,5 proc.). 2017 m. darbo užmokestis augo, o nedarbo lygis mažėjo. Ministras pirmininkas Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą Seimui pristatys antradienį.

Energetikos ministerija paruošė ir teikia įstatymų pakeitimus, kurie turėtų įteisinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) ir Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) sujungimą. Projektais tikimasi sukurti vieningą ir aiškią energetikos reguliavimo ir priežiūros sistemą, turinčią stiprias ekonomines ir technines kompetencijas kokybiškai sektoriaus kontrolei užtikrinti. Taip pat manoma, kad reorganizacija leis sumažinti administracinę naštą verslui. Jungtinė institucija galėtų būti vadinama Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Anksčiau Vyriausybė svarstė galimybę kurti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, į kurią be VKEKK ir VEI turėjo įeiti į Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), tačiau po ilgų svarstymų nuspręsta RRT palikti nepriklausomą.

Kitos naujienos

Registrų centras ketina kurti virtualios bendrovės prototipą. Planuojama sukurti tokios bendrovės koncepciją, įvardyti reikalingus teisinio reglamentavimo pokyčius bei sprendimui įgyvendinti reikalingas kompetencijas ir infrastruktūrą. Manoma, kad toks bendrovės tipas leistų pritraukti užsienio investicijas, aukštųjų ir finansų technologijų startuolius, kurie savo globalią veiklą galėtų vykdyti iš Lietuvos. Virtualios bendrovės, kurių akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais prekiaujama viešai, būtų Lietuvos jurisdikcijos subjektai ir mokėtų Lietuvoje mokesčius, taip pat, privalėtų šalyje teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Pakoregavus teisės aktus, tokioms įmonėms viešai platinant vertybinių popierių požymių turinčius kriptožetonus (ICO) būtų galima efektyviai realizuoti ir visus vertybinių popierių rinkos įstatymų reikalavimus. Pagrindinė naujovė būtų perėjimas prie juridinio asmens (virtualios bendrovės) akcijų apyvartos tik blockchain technologijos pagrindu.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!
Jūsų nurodytu el. paštu išsiuntėme patvirtinimo laišką.