Lex Lietuva | Gegužės 28 - birželio 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Balandžio 16 - 20 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politinių partijų naujienos

Liberalų sąjūdis patvirtino savo kandidatą į 2019 m. vyksiančius Prezidento rinkimus. Juo tapo europarlamentaras Petras Auštrevičius. Pirmą kartą partijos istorijoje kandidato rinkimai vyko visuotiniu partijos narių elektroniniu balsavimu, juose varžėsi du kandidatai. Už P. Auštrevičių balsavo 453 partiečiai, o už A. Gelūną – 368 bendražygiai.  P. Auštrevičius kaip didžiausią Lietuvos ekonominę problemą išskyrė neįgyvendintus lūkesčius ir tai, kad darbuotojai negali pasinaudoti augančios ekonomikos teikiamais privalumais. Šešėlinė ekonomika, taip pat įvardijama kaip didelė problema. Būsimasis kandidatas mano, jog yra būtinybė įteisinti dvigubą pilietybę Lietuvoje. P. Auštrevičius yra vienas iš Liberalų sąjūdžio įkūrėjų, pirmasis jos pirmininkas. Nuo 2014 metų dirba Europos parlamente. Anksčiau jis kelias kadencijas dirbo Seime, buvo atsakingas už Lietuvos pirmininkavimą ES tarybai, buvo vyriausiasis derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės ES.

Sekmadienį vyko Darbo partijos suvažiavimas. Jo metu partijos pirmininku buvo išrinktas jos įkūrėjas Viktoras Uspaskich. V. Uspaskich buvo patvirtintas beveik vienbalsiai – „už“ balsavo 408 „darbiečiai“, prieš balsavo vienas, susilaikė – du nariai. Daugiau kandidatų į partijos pirmininko postą nebuvo. Naujasis pirmininkas teigė, kad partija turės paruošti tokią programą, kuri suteiktų naują proveržį visai valstybei. Didžiausiomis problemomis V. Uspaskich laiko emigraciją bei pajamų nelygybę. Darbo partija įkurta 2003 metais. 2003-2013 metais, su nedidele pertrauka jai vadovavo V. Uspaskich. 2015 metais jis buvo paskelbęs, jog pasitraukia iš aktyvios politikos, tačiau pernai grįžo į partiją.

Vyriausybės naujienos

Seimo opozicinės partijos iniciuoja interpeliaciją Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui. Tai nuspręsta po to, kai ministras lankėsi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir atsakinėjo į opozicijos klausimus. Frakcijos nario Jurgio Razmos teigimu, ministro atsakymai požiūrio į jo veiklą nepagerino, priešingai – tik nuvylė.  Kitą savaitę planuojama surinkti interpeliaciją palaikančių parlamentarų parašus.

Prezidentė nepatvirtino Giedriaus Danėlio kandidatūros į Teisingumo ministro postą. Teigiama, kad Prezidentė įžvelgia galimą interesų konfliktą dėl G. Danėlio advokato praktikos metu atstovautų klientų. G. Danėlius anksčiau dirbo prokuroru, šiuo metu yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotas partneris. Kaip advokatas jis atstovavo prezidentės atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei byloje, kurioje ji buvo kaltinama dėl valstybės paslapties atskleidimo, taip pat gynė Raimundą Kurlianskį besitęsiančioje „MG Baltic“ ir kelių politinių partijų korupcijos byloje. Teisingumo ministro vieta laisva jau beveik mėnesį, kai iš posto pasitraukė socialdemokratų deleguota ministrė Milda Vainiutė.

Finansų ministerija pristatė būsimą mokesčių reformą, kuria įtvirtins mokestinius pakeitimus ateinantiems trims metams. Planuojama mažinti darbo jėgos mokesčius, didinti neapmokestinamą pajamų dydį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, sumažinti 2 proc. visiems gyventojams socialinio draudimo mokestį. Taip pat ketinama sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, įvesti Sodros įmokų „lubas“, perskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio nominalius dydžius: GPM -  21 proc. (25 proc. didesnėms pajamoms, siejant su Sodros įmokų „lubomis“), darbdavio socialinio draudimo įmoka – 1,24 proc, darbuotojo socialinio draudimo (įskaitant PSD) įmoka – 18,5 proc. Individualiai veiklai, autorinėms sutartims, dividentų, kapitalo prieaugio ir palūkanų pajamoms taikomas GPM tarifas nesikeičia. Siūloma apmokestinti antrą ir paskesnį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą 0,3 proc. tarifu. Tarp kitų pakeitimų numatoma imtis priemonių kovoje su šešėline ekonomika: bus suteikiama vienkartinė galimybė sumokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių, legaliai veikiančios ir mokesčius mokančios įmonės turės geresnes sąlygas dalyvauti viešuose pirkimuose, gauti bankinį finansavimą. Siekiant kovoti su PVM sukčiavimu, numatoma plačiau taikyti taip vadinamąjį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (kai prievolė apskaičiuoti PVM sandoriuose tarp verslo subjektų perkeliama pirkėjui). Galiausiai, keisis baudų už mokesčių nemokėjimą sistema, dėl to atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus bus proporcinga.


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!