Balandžio 30 - gegužės 4 d. Politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Ketvirtadienį buvo paviešintos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko, dabar įsivėlusio į politinės korupcijos skandalą, Eligijaus Masiulio susirašinėjimų laiškų ištraukos. Prezidentė neneigia, kad tokie susirašinėjimai su politiku vyko, tačiau negali patvirtinti paviešinto turinio autentiškumo, nes pasak jos, laiškai nėra išsaugoti. Paviešintose laiškų ištraukose matomi pokalbiai apie prezidento rinkimų kampaniją, praėjusios Seimo kadencijos valdančiosios koalicijos veiksmus, teisėkūros iniciatyvas, Seimo ir savivaldybių rinkimus. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė mano, kad reikalingas parlamentinis tyrimas dėl šių paviešintų laiškų, todėl veikiausiai ateinančią savaitę šio tyrimo perspektyvos bus aptariamos Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje. A. Širinskienės nuomone, yra pagrindo manyti, kad Prezidentė galėjo daryti įtaką žiniasklaidai per privataus sektoriaus įtaką žurnalistams.

Vyriausybės naujienos

Naujuoju Žemės ūkio ministru siūlomas skirti Giedrius Surplys. Ministras pirmininkas šią kandidatūrą Prezidentei planuoja teikti ateinantį pirmadienį. G. Surplys yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, šiuo metu dirba Vidaus reikalų ministerijoje, kur yra atsakingas už regionų plėtrą, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų administravimą, asmens dokumentų išrašymą ir migraciją. Prieš tai, G. Surplys yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų rašytoju, užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėju, Lietuvos karo akademijos dėstytoju. Žemės ūkio ministro vieta yra laisva po to, kai buvęs ministras Bronius Markauskas paskelbė pasitrauksiąs iš pareigų, kai sulaukė kritikos dėl savo šeimos ūkininkavimo aplinkybių. Bronius Markauskas šiame poste dirbs iki birželio tam, kad būsimų svarbių renginių metu ministerija nebūtų be vadovo.

Kitos naujienos

Europos komisija ketvirtadienį paskelbė pavasario makroekonomines prognozes Lietuvai. Planuojama, kad 2018 m. Lietuvos ekonomika augs 3,1 proc., o 2019 m. – 2,7 proc. Žiemą buvo numatyta, kad bendrasis vidaus produktas augs atitinkamai 2,9 proc. ir 2,6 proc. Tikimasi, kad infliacija trumpuoju laikotarpiu bus 2,7 proc., o 2019 m. sumažės iki 2,3 proc. Numatoma, kad toliau mažėjant užimtų gyventojų skaičiui nedarbas šalyje šiemet sumažės iki 6,8 proc., o 2019 m. – iki 6,7 proc. Europos komisijos vertinimu, Lietuva prognozuojamu laikotarpiu (2018-2019 m.) išlaikys atitinkamai 0,5 proc. ir 0,3 proc. BVP siekiantį biudžeto perviršį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taryba priėmė formalų sprendimą pakviesti Lietuvą tapti 36 – ąja organizacijos nare. Lietuva į šią organizaciją galėtų įstoti jau šią vasarą. Visiems 22 EBPO komitetams pritarus Lietuvos stojimui, EBPO taryba partvirtino, kad valstybė yra pasirengusi tapti „stipriausių pasaulio ekonomikų klubo“ nare. Stojimo sutartis turėtų būti paruošta per mėnesį ir gegužės 31 d. ją pasirašys Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir EBPO generalinis sekretorius. Šią sutartį vėliau turės ratifikuoti Seimas.

Lietuvoje kuriama pirmoji pasaulyje ICO sutelktinio finansavimo platforma, kurios tikslas sukurti saugią aplinką startuoliams ir investuotojams vystyti fintech ir blockchain technologiją. Finansų ministerijos teigimu DESICO security ICO platforma suteiks jos vartotojams kelias licencijas vienu metu: per platformą blockchain startuoliai galės pritraukti lėšas leisdami žetonus, finansų maklerio licencijos pagalba vyks antrinė žetonų prekybos birža, o el. pinigų įstaigos licencija leis pajamas iš kriptovaliutų konvertuoti į eurus ir atlikti pavedimus.