Birželio 4 -8 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Lietuvos socialdemokratų partija surinko reikiamus parašus Aplinkos ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai. Po interpeliacijos tekstu pasirašė ne tik opozicijos, bet ir valdančiųjų atstovai. Seimo nariai reikalauja, kad ministras K. Navickas Seime atsakytų į pateiktus klausimus dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo, dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas, dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų, dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą. Pagal Seimo statutą, gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadai. Išvadose konstatuota, kad koncernas „MG Baltic“ siekė sistemiškai daryti įtaką politikams ir teisėkūros procesams, taip užsitikrindamas ilgalaikes pajamas iš įvairių valstybinių projektų. Rusijos kapitalo energetikos įmonė „Rosatom“ siekė daryti įtaką Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese, o kartu siekė dominuoti regiono energetikos sektoriuje, kas nesutampa su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Komitetas taip pat konstatavo, nacionalinio investuotojo „Leo LT“ kūrimas vyko neskaidriai, buvo siekta daryti poveikį ir šiam procesui.

Atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo metu surinktą informaciją ir paaiškėjusias nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, Generalinei prokuratūrai pasiūlyta iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika, atlikti neteisėto poveikio prokurorams atvejų tyrimą ir kt. Taip pat, Seimo komitetas Vyriausybei pateikė pasiūlymus tobulinti Visuomenės informavimo, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymus, Seimui – dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės, lobistinės veiklos, viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje derinimo, visuomenės informavimo priemonių reguliavimo ir savireguliacijos klausimų, taip pat pasiūlymus – Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinio tyrimo ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių laimėtų viešųjų pirkimų.

Teisėkūros naujienos

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės paruoštą mokestinių reformų paketą, kuriais siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką, nustatyti didesnes sankcijas už mokestinius pažeidimus, apriboti galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose įmonėms, kurios yra padariusios bent vieną „rimtą profesinį pažeidimą“. Seimas taip pat pradėjo svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio pataisų projektą, kuriuo siekiama mažinti mokesčių naštą, ypač vidutines pajamas gaunantiems gyventojams. Projektu 2019 metais siūloma nustatyti neapmokestinamąją pajamų dydį – 280 eurų, 2020 metais – 370 eurų, 2021 metais – 470 eurų. Ir kartu išplėsti NPD taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio.

Seimas taip pat pradėjo svarstyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris numato kaupimo pensijai II pakopoje schemos pertvarkymą, didesnį kaupimą savomis lėšomis, fondų administravimo mokesčių kirpimą pusiau, anuiteto patikėjimą „Sodrai“. Siūloma sudaryti sąlygas pagrindinę pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto sujungiant pagrindinę pensiją, užtikrinančią valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų dalį su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Atitinkamai perskaičiuojant ir pajamų mokesčio tarifus prie perskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio tarifo prijungti VSD įmokų dalį, dėl to vietoje 15 proc. GPM būtų taikomas 21 proc. tarifas. Šias ir kitas siūlomas mokesčių pataisas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, o į Seimo plenarinį posėdį klausimas grįš birželio 21 d.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų sujungimui, naują darinį koncentruojant Kaune. Universitetai reorganizavimo būdu prie VDU bus prijungti 2019 m. sausio 1 d. Šių universitetų reorganizacija ir plėtra turėtų kainuoti apie 45 mln. Eurų. Seimas taip pat pritarė Šiaulių universiteto reorganizavimui ir prijungimui prie Vilniaus universiteto. Per šiuos metus universitetai turės paruošti reorganizacijos planą, aptarti sąlygas ir terminus. Seimas dar nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos Sporto universiteto (LSU) prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. LSU priešinasi tokiems planams ir siekia išlaikyti autonomiją. Argumentuojama, kad LSU reorganizavimas sumažins dėmesį sportui ir padarys žalos. Konstitucinis Teismas gegužės 29 dieną pradėjo nagrinėti bylą, ar LSU prijungimas prieš jo valią neprieštarauja Konstitucijai.