Lex Lietuva | Gegužės 28 - birželio 1 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Savaitės politinių ir teisėkūros įvykių apžvalgos akcentuoja svarbiausius politinės darbotvarkės įvykius, procesus politinėse partijose bei valdžios institucijose. Apžvalgos rengiamos naudojantis viešais visuomenės informavimo šaltiniais.

Birželio 18 - 22 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

 

Politinių partijų naujienos

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija iniciavo ir pateikė interpeliaciją aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui. Seimo nariai ministro klausė dėl galimo buvusios ministro darbovietės privilegijuoto finansavimo; dėl negebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo problemas; dėl išryškėjusių vadybos ir kompetencijos stygiaus problemų; dėl negebėjimo užkardyti daromos žalos gamtai; dėl negebėjimo efektyviai įgyvendinti miškų valdymo sistemos reformą; dėl negebėjimo spręsti laukinės gyvūnijos apsaugos problemas. Ministrui atsakius į klausimus buvo sudaryta komisija, kuri įvertinusi jo atsakymus pateikė nutarimo projektą, kuriuo buvo pareikštas pritarimas ministro atsakymams. Seimas balsavimu priėmė komisijos parengtą nutarimo projektą.  

Seimo laikinoji komisija nutarė, jog nėra pagrindo pradėti apkaltos socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui. Pasak komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės, komisija nenustatė veiksmų kuriais Seimo narys A. Skardžius būtų sulaužęs priesaiką ar pažeidęs Konstituciją. Dėl šių laikinosios komisijos išvadų dar turės balsuoti Seimas. Jeigu jis pritars komisijos siūlymui, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, tuo viskas ir baigsis. Nepritarus, reikės atlikti pakartotinį tyrimą. Prokuratūra birželio pradžioje paskelbė taip pat nenustačiusi nusikalstamų A. Skardžiaus veiksmų ir nutraukė beveik metus trukusį tyrimą. Anot prokuratūros, nenustatyta, kad Seimo narys būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui.

Teisėkūros naujienos

Seimas toliau svarsto Valstybės tarnybos reformą, vis dėlto ji stipriai koreguojasi nuo tos, kurią pasiūlė Vyriausybė. Seime pritariama pasiūlymui neatsisakyti iki šiol esančio valstybės tarnautojų rezervo, tik jį modifikuoti. Pritarta siūlymui nustatyti, kad į įstaigų vadovų pareigas bus priimama 5 m. kadencijai ir ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės. Sutinkama su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymu nustatyti kitokią kvalifikacijos tobulinimo koncepciją. Skirtingai nuo Vyriausybės parengto projekto, komitetas pasiūlė papildomą priemokos valstybės tarnautojams pagrindą – už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą nuo 10 iki 40% pareiginės algos. Numatyta ir kitokia nei Vyriausybė siūlė kasmetinių valdininkų atostogų skaičiavimo tvarka. Atlyginimų valstybės tarnyboje didinimui 2019 m. numatoma skirti apie 47 mln. Eur. Seimo opozicija reiškė pasipiktinimą, kad po svarstymo Seime valstybės tarnybos reforma taip koreguojama, kad pati reforma nebetenka prasmės. Valstybės tarnybos reformos įstatymo projektai toliau bus svarstomi ateinančiomis savaitėmis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė mokytojų atlyginimų reformai, pagal kurią mokytojų atlyginimas bus skaičiuojamas pagal etatus. Teigiama, kad vos 5% mokytojų šiuo metu turi pilną darbo savaitę – 36 darbo valandas. Taip pat, mokytojai yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas yra skaičiuojamas ne pagal etatus. Per artimiausius metus pedagogų atlyginimams didinti numatyta skirti per 90 mln. Eur. Vis dėlto, reformos kritikai teigia, kad pertvarka bandoma gelbėti nedideles mokyklas regionuose, tačiau miesto mokyklų mokytojai privalės dirbti daugiau. Tokia tvarka, esą kuriamos dirbtinės veiklos sąlygos.

Kitos naujienos

Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komandą papildė naujas narys – darbą pradėjo naujas viceministras Darius Liutikas. D. Liutikas jau penkiolika metų dirba Žemės ūkio ministerijoje, nuo 2013 m. iki paskyrimo į viceministro pareigas ėjo Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjo pareigas. Numatoma paskirtojo viceministro veiklos sritis – kaimo plėtros ir žuvininkystės koordinavimas. D. Liutikas Vilniaus universitete yra įgijęs geografijos bakalauro ir socialinių mokslų magistro laipsnius. Socialinių tyrimų institute yra baigęs sociologijos doktorantūros studijas ir apgynęs socialinių mokslų daktaro laipsnį. Naujasis viceministras yra daugiau kaip 30 sociologijos ir geografijos sričių mokslinių straipsnių, knygų autorius.

 


Norite gauti apžvalgas į savo el. pašto dėžutę? Tuomet užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį.

{{ errors.email[0] }}

Dėkojame, kad užsiprenumeravote mūsų naujienlaiškį!