Birželio 25 - 29 d. politinių ir teisėkūros įvykių apžvalga

Politinių partijų naujienos

Mantas Adomėnas pasitraukė iš Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime ir prisijungė prie mišrios Seimo narių grupės. Prieš keletą savaičių Seimo narys TS-LKD Priežiūros komiteto sprendimu buvo pašalintas iš konservatorių gretų už jo nedeklaruotus ryšius su politinės korupcijos byloje atsidūrusiu koncernu „MG Baltic“. Po M. Adomėno pasitraukimo opozicinėje TS-LKD frakcijoje liko 30 Seimo narių.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė metams sustabdyti Petro Gražulio narystę partijoje. Nors partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlė šalinti parlamentarą iš partijos, Valdyba 8 balsais prieš 5 nusprendė suspenduoti narystę. Toks sprendimas priimtas po to, kai Petras Gražulis pripažino šį pavasarį su palangiške Birute Navickaite susilaukęs vaiko.

Birželio 8-17 dienomis, bendrovė „Vilmorus“ atliko partinių preferencijų apklausą. Populiariausiomis partijomis išlieka opoziciniai Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Pirmos šešios partijos reitingų lentelėje rikiuojasi sekančia tvarka:

Partija „Tvarka ir teisingumas“ pradėjo neoficialias derybas su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga dėl galimo frakcijų bendradarbiavimo Seime. Tokiose diskusijose dalyvauja „tvarkiečių“ garbės pirmininkas Rolandas Paksas ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Derybų detalės nėra viešinamos, tačiau iš frakcijos pašalintas „tvarkiečių“ atstovas Petras Gražulis teigia, jog kalbama apie galimybę „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai gauti Seimo pirmininko pavaduotojo postą. R. Karbauskis neneigia bendravęs su „tvarkiečių“ atstovais, tačiau atmeta galimybę partijai prisijungti prie valdančiosios koalicijos ar gauti kokį nors postą Vyriausybėje. Vis dėlto, teigiama, kad bendradarbiavimą galėtų įtvirtinti sutartis, kurioje galėtų būti įvardytas frakcijos dalyvavimas politiniuose procesuose. 

Šių metų rugsėjo 16 d. Zanavykų rinkimų apygardoje vyks rinkimai į Seimą. Laisva Seimo nario vieta atsirado po to, kai buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys atsisakė Seimo nario mandato. Politinės kampanijos dalyviais registruoti 11 savarankiškų dalyvių. Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė Irenos Haasės kandidatūrą, Darbo partija – buvusio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos kandidatūrą, Socialdemokratų partija – Kauno rajono vicemero Pauliaus Visocko kandidatūrą. Save išsikėlė ir buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys, Janina Meškauskienė, Mindaugas Tarnauskas. Kitos partijos kol kas nenurodė savo kandidatų pavardžių.

Teisėkūros naujienos

Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus kuriais nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį „ant popieriaus“ perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto. Pagal naujas nuostatas, darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liks mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Seimas įtvirtino „Sodros“ įmokų (išskyrus sveikatos draudimo įmokų) lubas, kurios palaipsniui susilygins su išmokų lubomis. 2019 metais jos sieks 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus.

Seimas taip pat priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais mažinama mokesčių našta. Pritarta progresiniam Gyventojų pajamų mokesčio 27% tarifui, kuris nuo kitų metų bus taikomas pajamoms, kurios viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. 2020-aisiais ši riba mažės iki 84 VDU (apie 6.200 Eur), 2021 m. – 60 VDU. Seimas patvirtino ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) augimą – kitąmet jis sudarys 300 Eur, 2020 m. – 400 Eur, 2021-aisiais – 500 Eur. Šiuo metu NPD sudaro 380 Eur, tačiau po mokesčių konsolidavimo jis siektų 272 Eur.

Kitos naujienos

Seimas ratifikavo susitarimą dėl Lietuvos narystės Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Priimtu teisės aktu ratifikuojama 1960 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje priimta EBPO konvencija ir 2018 m. gegužės 30 d. Paryžiuje Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas Susitarimas dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie EBPO konvencijos sąlygų, tokiu būdu užbaigiant teisines procedūras, kurios yra būtinos, kad Lietuvos Respublika taptų EBPO nare. Priimtu įstatymu Vyriausybei siūloma paskirti instituciją, atsakingą už Konvencijos ir Susitarimo nuostatų įgyvendinimo koordinavimą.